Kaip negalėjau įeiti į butą

Paskambinu kažkokiu pagalbos numeriu, o man sako: keičiant spynas, galime pasiūlyti analogiškos kokybės spyną, arba geresnės kokybės. Tada pypt – pypt ir išsijungia viskas. Skambinu antrą kartą, ir vėl išgirstu tą pačią dainelę. Suprantu, kad įsijungia kažkoks auto atsakiklis, dėl to ir girdžiu šį tekstą. Nutariu paskambinti kitu numeriu, taip pat nurodytu prie kontaktų. Juk kažkas man turi padėti, nejau teks miegoti viešbutyje? Štai paprasta mano istorija, kaip aš atsidūriau čia, kur dabar esu, prie užrakintų savo namų durų.

Raktų istorija

Spynų atidarymasPirmiausiai mes su vyru atsikraustėme į šį butą, o tada susirgo mama, ir ji irgi čia atsikraustė. Aš apsiėmiau ją slaugyti, nes juk vaikai turi padėti savo tėvams. Kadangi ji savarankiškai dažniausiai niekur nejuda, nebent mes ją nuvežame į polikliniką ar į sveikatos procedūras, tai ir raktų papildomų jai nepadariau. Atrodė, kad neturėtų prireikti. Vėliau nutiko taip, kad ji po truputį ėmė ir pati judėti, bet čia nesusiję.

Išvykau nakčiai į miestą, kaip visada, palikau jai raktus. Esame taip susitarę, kad raktų paprastai neimu, nes ji yra namuose, jeigu būtų gaisras ar tarkim jai su sveikata pablogėtų ir reikėtų kviesti greitąją, kad ji nebūtų užtrenkta bute, galėtų iš jo išeiti. Taigi, palikau jai savo raktus. Vyras išvyko su savo raktais. Mama skambino, klausė, kada grįšime, sakiau, kad nežinau, bet vėlai.

Blogas rytas

Vėlai peraugo į rytą, ir štai dabar, pusę penkių ryto, kai rašau ant žemės laiptinėje į kompiuterį šį tekstą, mintyse vis skamba frazė – mūsų darbuotojai atrakina visas įmanomas duris. Iš tiesų, greitai turėsiu galimybę tuo įsitikinti ir sužinoti, ar tos tarnybos sako tiesą. Nes šias duris reikės atrakinti ir įsilaužti į butą. Kas nutiko? Mama nuėjo miegoti, o duris užrakino ne su raktu, o su vidinėmis spynomis, kurias ji turi. Tų vidinių spynų raktų mes neturime. Kai grįžome, skambinome į durų skambutį, skambinau į telefono – nė krust, tylu ramu, niekas neina link durų, mūsų įleisti. Prieš akis iškyla vaizdas, kurį matau kas vakarą: mama įsijungia muziką per kompiuterį, įsikiša į ausis ausines ir klausydama Frank Sinatra melodijų apie laimingą gyvenimą, palaimingai užmiega. Tikriausiai dabar jos ausyse skamba gražios melodijos, ir tiesiog negali girdėti nei telefono, nei durų skambučio. O mes arba lauksime spynų atrakinimo tarnybos, arba keliausime į viešbutį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *