Ar keliaujate slidinėti

Kai kam slidinėjimas yra suvokiamas kaip natūralus būdas atsipalaiduoti ir praleisti gerą laiką su draugais. Kitiems tai yra siaubą kelianti neįprasta veikla, kurios jie nė už ką nenorėtų pabandyti. Kalbiname įvairius žmones, ir klausiame jų, kaip jie mėgsta leisti laisvalaikį, ar jiems įprasta laisvu metu su slidėmis skristi nuo kalno.

Ligita, slidinėja nuo mažens

Slidinėju užsienyjeLigita sako, kad jai slidinėjimas atrodo natūralus būdas maloniai praleisti laiką. Tai gali būti tiek vasarinė išvyka į dirbtinius kalnus, tiek įprasta žiemos kelionė į netolimus slidinėjimo kurortus ar šiek tiek toliau į Alpes.

„Pirmą kartą lipau ant slidžių, kai buvau penkerių. Iki tol matydavau vyresnį brolį slides naudojant, o mane tik tempdavo su rogutėmis. Bet aš negalėdavau to pakęsti, kad daug ką už mane daug geriau padaro brolis, todėl tiesiog pradėjau ir pati bandyti kažką panašaus daryti. Pati pasiėmiau mažas jo jau „išaugtas“ slides, jas užsimoviau ir nučiuožiau nuo kalniuko. Spiegiau čiuoždama, tačiau neparkritau. Kadangi kaip tik šalia buvo ir tas pats brolis, tai jis mane pagavo tiesiai į glėbį, ir per šį pirmąjį čiuožimą aš net nieko nenusibrozdinau, viską padariau kaip profesionalė. Pokeryje tai vadinama – naujoko sėkmė.

Paskui pradėjau mokytis čiuožinėti. Mes, visi vaikai, čiuožinėdavome nuo mažo kalniuko vaikų darželyje, tačiau buvo vaikų, kurie ir patys nuo to kalniuko čiuoždami sugebėjo susižeisti, ir net gana stipriai. Tuo tarpu, aš išlikau „sausa“. Paskui tėtis ėmė mus vežtis už miesto, kur buvo šiek tiek didesnės trasos. Ten irgi patyriau sėkmę. Kol vieną dieną ir pati susižeidžiau – nesėkmingai kritau, susilaužiau ranką, vėliau, kai ji sugijo, dar du metus nesiryžau stotis ant slidžių. Paskui kažkaip viską nugalėjo noras dar kartą pajausti vėją, švilpiantį per plaukus.

Dabar dažniausiai slidinėju Europos kalnuose, nors, kai nebūna laiko, tai keliaujame kažkur Lietuvoje ar netolimoje kaimynystėje. Nesu fanatikė, kuriai būtinai reikia tikrų kalnų, tinka ir dirbtinės, dirbtinai suformuotos trasos“, – sako Ligita.

Dovydas, tik kartą per metus

Dovydas sako, kad jam slidinėjimas yra kažkoks gurmaniškas dalykas, ir jis tokia veikla užsiima tikrai, palyginti retai. „Tik kartą ar kelis kartus per metus, daugiau paprasčiausiai nesigauna, net nežinočiau, su kuo reikėtų važiuoti taip dažnai. Draugai nemėgsta taip dažnai vykti į slidinėjimo keliones, todėl man tos išvykos būna tikra šventė, kadangi ir vyksta gana retai“, – sako Dovydas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *