Concertgebouw džiazo orkestro klausiausi Nacionalinėje filharmonijoje Vilniaus festivalyje ir kitą dieną – Pilies džiazo festivalyje, Teatro aikštėje. Pilies džiazo festivalis yra visiškai nemokamas, Vilniaus festivalis – vienas brangiausių (nors išmintinga kainų politika neužkerta mirtingajam kelio į jo koncertus); Pilies džiazo festivalis – demokratijos apoteozė, Vilniaus festivalis – elitinio renginio etalonas; pirmasis paskendęs triukšme, antrasis gerbia etiketą; pirmasis kuria atmosferą, antrasis – įvaizdį. Šie du festivaliai skiriasi kaip žiežirba ir žvaigždė, ir tas erdvių, dvasios ir kontekstų skirtumas ypatingai akivaizdus, kai abiejų programose atsiduria tas pats kolektyvas.