Džiazo pianizmas: vakar, šiandien ir rytoj
Tesktas: Laima SlepkovaitÄ—
ŽiemÄ… Lietuvoje bÅ«na džiazo pasninkas… Melomanai laikosi įrašų dijetos, muzikantai, beveik nematomi publikai, bÅ«riuojasi repeticijų patalpose, jaukiuose klubuose arba „slaptame“ jam session rÅ«sy, o kritikai imasi visokių nedžiazinių darbelių bei laikas nuo laiko rausiasi muzikos žurnaluose, užkimÅ¡Ä™ ausis kokiu nors mÄ—giamu, Å¡imtÄ… kartÄ… perklausytu albumu… TaÄiau 2006-2007 metų sandÅ«roje tylaus darbymeÄio ramybÄ™ sudrumstÄ— trys dideli įvykiai, ir visų pagrindiniais herojais tapo pianistai.
Gruodžio 2-Ä…jÄ… Kongresų rÅ«muose koncertavo Jason Moran & The Bandwagon („Kaunas Jazz“ Metų koncertas), gruodžio 29-Ä… NacionalinÄ—je filharmonijoje – Vijay Iyer, Hillard Greene, Petras VyÅ¡niauskas, Klaus Kugel ir Dominykas VyÅ¡niauskas („KalÄ—dų muzikos savaitė“) ir sausio 16-Ä… Kongresų rÅ«muose – Igoris Brilis ir „Naujoji karta“ (tarptautinÄ—s programos „KultÅ«rų dialogas“ KalÄ—dinis festivalis). Kaip minÄ—jau, visuose koncertuose dÄ—mesio centre atsidÅ«rÄ— pianistai, taÄiau jie yra tokie skirtingi ir net poliariÅ¡kai nutolÄ™ vienas nuo kito, kad ima atrodyti, tarsi tarp Å¡ių koncertų bÅ«tų nusidriekusios iÅ¡tisos epochos… Žinoma, kiekvieno jų kÅ«ryba – aktualus, Å¡iandienos produktas, bet, veikiama momentinio chronologinÄ—s distancijos įspÅ«džio, sÄ…lyginai pavadinau juos „vakar“, „šiandien“ ir „rytoj“.
„Vakar“ – Igoris Brilis ir „Naujoji karta“
Å is koncertas nesulaukÄ— gerbÄ—jų minios, nors, be abejo, buvo vertas kur kas didesnio dÄ—mesio: mes gana retai turime progÄ… pasiklausyti rusų muzikantų, o juo labiau tokių tituluotų, nusipelniusių ir įtakingų asmenybių, kaip fortepijono maestro Igoris Brilis. Projektas intrigavo. Pastaruoju metu mane apskritai labai traukia Maskvos džiazinÄ— terpÄ—. Rusų spauda, draugų elektroninÄ—s žinutÄ—s ir reti pokalbiai su atvykstanÄiais iÅ¡ ten muzikantais pamažu įtvirtino mano nuostatÄ…, kad ten vyksta aktyvesnis džiazo gyvenimas, gyvena daugiau blaiviai ir teisingai mÄ…stanÄių apie džiazÄ… žmonių, veikia geri klubai ir egzistuoja sveika konkurencinÄ— aplinka. TaÄiau Igorio Brilio ir “Naujosios kartos†muzika, nors ir neiÅ¡sklaidÄ— tokios mano iliuzijos, vis dÄ—lto pati įkÅ«nijo ne visiÅ¡kai tai, kas mano įsivaizdavimu yra tikras Maskvos džiazas.
Kažkas buvo neįprasta nuo pat jų iÅ¡Ä—jimo į scenÄ…… Å varkai. Džiazo muzikantai beveik niekuomet nedÄ—vi juodų akademinių Å¡varkų. Trys Briliai (Igoris ir jo sÅ«nÅ«s saksofonistai Dmitrijus ir Aleksandras) dÄ—vÄ—jo Å¡varkus, o ritmo grupÄ— – kontrabosininkas Makaras Novikovas ir bÅ«gnininkas Aleksandras Zingeris – tik juodus marÅ¡kinius. Žinoma, aÅ¡ neteikÄiau jokios reikÅ¡mÄ—s įvaizdžio detalei, jeigu ji nepasirodytų susiÅ¡aukianti su atlikimu: pati solistų muzika buvo „švarkuota“, perdÄ—m kompoziciÅ¡kai tiksli ir pateikiama Å¡iek tiek besipuikuojant savimi, kuomet ritmo grupÄ— – du studenÄiokai vaikinai, puikiai jauÄiantys stilių, ansambliÅ¡ki, techniÅ¡ki ir temperamentingi – Å¡ioje programoje atrodÄ— lyg sÄ…moningai nustumti į periferijÄ……
Nepaisant to, kad kvintetas yra puikiai susigrojÄ™s, o paÄioje, mano manymu, sÄ—kmingiausioje karÅ¡toje bop stiliaus kompozicijoje “Mister Dizzy†pasigirdo netgi iÅ¡plÄ—totas bÅ«gnų solo, ansamblio hierarchija „profesorius – sÅ«nÅ«s – ritmo grupė“ tapo akivaizdi nuo pat koncerto pradžios, apie tai bylojo vien jau tokia detalÄ—, kad maestro neskubÄ—jo pristatyti kitų narių. Ir, nors muzikantus vienijo ritminÄ— darna, pasigedau to stebuklingo veiksnio, kurį amerikieÄiai vadina „interaction“, ryÅ¡kaus improvizuotojų bendravimo ir spontaninio apsikeitimo idÄ—jomis… VisÄ… tai pakeitÄ— vienpusis maestro vadovavimas, lyg dirigento akademiniam orkestrui. Rezultatas – mažas improvizacijos procentas, minimali atlikimo tikslumo paklaida, sterili harmonija ir veržlumo stoka.
BÅ«tent lyderio despotiÅ¡ka ansamblio traktuotÄ—, o ne tradicinis Brilių kompozicijų bei standartų aranžuoÄių stilius pirmiausia sukÄ—lÄ— man minÄių apie „vakar“. Igorio Brilio kvintetas bylojo ne apie džiazo praeitį, kai žvalÅ«s tamsiaodžiai vyrukai karÅ¡tai svingavo madingose Å¡okių aikÅ¡telÄ—se, o apie kitokį „vakar“, kuomet autoritetas galÄ—jo nebaudžiamas varžyti kito asmens laisvÄ™, o džiazo muzikantui, idant pelnytų palankumÄ…, buvo bÅ«tina turÄ—ti biografijoje punktÄ… „akademinis iÅ¡silavinimas“… Tradiciniam džiazui bÅ«tinos aranžuotÄ—s, jos leidžia kurti įmantresnes formas, įvairesnÄ™ harmonijÄ… ir panaÅ¡iai, bet jeigu aranžuotÄ— suveržia kompozicijÄ… lyg tankus geležinis karkasas, palikdama vos keletÄ… nedidelių plyÅ¡ių fantazijos skrydžiui, muzika suakademiÅ¡kÄ—ja, praranda spontaninį polÄ—kį ir tampa nuspÄ—jama, net kai nuolatos pateikiama iÅ¡radingai varijuojama medžiaga. Galiausiai, tikslus iÅ¡mokto teksto atlikimas ir griežtai struktÅ«ruotos improvizacijos galÄ—tų sukelti stiprų įspÅ«dį, jeigu atlikÄ—jai „degtų“ ir nuoÅ¡irdžiai paskÄ™stų garsuose. Tokių akimirkų buvo, bet tai buvo bÅ«tent akimirkos, trumpi atsitiktiniai užsimirÅ¡imai. Ir, klausydamasi profesionalių, virtuoziÅ¡kų ir patyrusių (nepaisant daugumos jų jauno amžiaus) muzikantų, negalÄ—jau atsikratyti klausimo, kodÄ—l…
Atsakymas atÄ—jo netikÄ—tai, kitÄ… dienÄ…, perklausius įsigytÄ… koncerte Igorio Brilio plokÅ¡telÄ™ – septintojo deÅ¡imtmeÄio įgrojimų rinktinÄ™ “Time Rememberedâ€. Dvi kompozicijos iÅ¡ Å¡io rinkinio skambÄ—jo koncerte, lygiai taip pat aranžuotos ir atliekamos beveik tokiais paÄiais tempais. KeturiasdeÅ¡imt metų jis groja tÄ… patį! PlokÅ¡telÄ—je tos pjesÄ—s yra jaunos, Å¡maikÅ¡Äios, žaižaruojanÄios, sklidinos gyvybinÄ—s virtuozo energijos ir troÅ¡kimo komunikuoti su publika; koncerte, daugiau nei po keturiasdeÅ¡imties metų, jos tapo pavargusios, iÅ¡blukusios ir atsibodusios paÄiam atlikÄ—jui, virtuoziniai pasažai, tokie pat preciziÅ¡kai blizgÅ«s, iÅ¡raižo jas lyg raukÅ¡lių tinklas ir nieko nebesako godžiam klausytojui… O „Naujoji karta“, talentingi jaunuoliai, kiekvienÄ… akimirkÄ… pasiruoÅ¡Ä™ sprogti it dinamitas, kurie galÄ—tų (jeigu jiems bÅ«tų leista) atneÅ¡ti gaivų Å¡viežių idÄ—jų gÅ«sį, atsiliepia į pripažinto Maestro mostus studentiÅ¡ku klusnumu…
Tikriausiai, ne vienas skaitytojas, buvÄ™s koncerte, bus nustebintas mano priekaiÅ¡tų ir apgailestavimų, prisimindamas, koks tai buvo simpatiÅ¡kas renginys, ir kad profesorius Igoris Brilis Å¡iltai bendravo su publika, sekÄ— anekdotus ir net iÅ¡provokavo aktyvų jos įsitraukimÄ… į muzikavimÄ…, plojant nesudÄ—tingus ritmus… Žinoma, visame tame žibÄ—jo nuoÅ¡irdumo kibirkÅ¡tÄ—lÄ— ir galÄ—jo suteikti daug malonumo ne tokiam iÅ¡puikusiam snobui klausytojui, kaip Å¡ių eiluÄių autorÄ—… TaÄiau palikau Kongresų rÅ«mus su skaudžiu nusivylimo kartÄ—liu, kadangi staiga pajutau, kad rusų džiazo korifÄ—jus nenumaldomai neÅ¡a savo “vakar†į rytojų, ugdydamas muzikinÄ™ antidemokratijÄ… ir nostalgiÅ¡kÄ…, statiÅ¡kÄ… dirsÄiojimÄ… atgal, į bevaisį, pasyvų ir netikslų JAV džiazo mÄ—gdžiojimÄ……
P. S. Šis straipsnis yra vienintelis dokumentas, liudijantis, kad koncerte dalyvavo kontrabosininkas Makaras Novikovas ir būgnininkas Aleksandras Zingeris, o ne Antonas Revniukas bei Dmitrijus Sevastjanovas, kurių vardai figūravo afišose ir anonsuose.
“Šiandien†– Jason Moran & “The Bandwagonâ€
JaunÄ… (32 metų) amerikieÄių pianistÄ… JasonÄ… MoranÄ… ir rusų džiazo metrÄ… Igorį Brilį vienija viena detalÄ—: Maskvos pianizmo mokykla. Žinoma, tamsiaodis žavuolis, prieÅ¡ingai negu maestro Brilis, niekada nesimokÄ— Gnesinų akademijoje, bet jo pirmoji mokytoja, suteikusi jam tvirtus pianizmo pagrindus, Yelena Kurinets, yra Å¡ios garsios mokyklos auklÄ—tinÄ—. Ji iÅ¡ugdÄ— nemažai žvaigžduÄių, vÄ—liau tÄ™siusių studijas Gulliardo akademijoje ir pagarsÄ—jusių valstybiniu mÄ…stu, bet gabiausiu savo mokiniu laikÄ— J. MoranÄ…, kuris neapsakomai nuvylÄ— savo dÄ—stytojÄ…, staiga pareiÅ¡kÄ™s norÄ… tapti džiazo pianistu. Jis iÅ¡girdo Theloniouso Monko “Round Midnight†įraÅ¡Ä…, ir tai buvo lemtinga akimirka, pasukusi jo gyvenimÄ… nesibaigianÄios improvizacijos vaga.
Muzikologai jau daugiau negu du deÅ¡imtmeÄius konstatuoja džiazo raidos pabaigÄ…, dabarties atlikÄ—jai įvaldo visų pagrindinių susiformavusių stilių kalbÄ… ir dažniausiai tiesiog laisvai sintezuoja juos, naudodamiesi plaÄiu, bet stabiliu žodynu. O Jasonas Moranas įsiveržė į džiazo pasaulį lyg naujojo tÅ«kstantmeÄio pranaÅ¡as, atveriantis sekanÄiÄ… improvizacinÄ—s muzikos erą… Yra nemažai muzikantų, kurie dÄ—l savo drÄ…sių eksperimentų vadinami novatoriais, taÄiau jų muzika dažnai balansuoja ant džiazo ir nedžiazo ribos. Jasono Morano improvizacijos – neabejotinai džiazinÄ—s, bet yra jose Å¡is tas ypatinga, kas verÄia patikÄ—ti, jog tai yra naujas seno žanro žingsnis tolyn…
Jis absorbuoja aplinkinį pasaulį tarsi nepasotinama kempinÄ—: filmai, Å¡iuolaikinio meno parodos, knygos, kelionÄ—s, egzotiÅ¡kos kultÅ«ros, sklindantys už klasÄ—s durų fleitos garsai, teatro spektaklis, studento grojimas – visa, kas jį supa, gali tapti inspiracija. JAV žurnalistai, kaip susitarÄ™, recenzuodami jo koncertus, pabrėžia kiekvienÄ… aplinkos detalÄ™, užraÅ¡ydami interviu, apraÅ¡o jo veiksmus, apsirengimÄ… ir kÄ… jis veikÄ— prieÅ¡ ir po pasikalbÄ—jimo, leisdami suprasti klausytojui-skaitytojui, kaip visa tai yra svarbu. Susidaro įspÅ«dis, kad kiekvienÄ… akimirkÄ…, kol jis negroja, nemiega ir nevalgo, pianistas praleidžia žiÅ«rÄ—damas filmus ir lankydamas parodas, siekdamas dar ir dar praturtinti savo patirtį. Net koncerte, bÅ«damas scenoje, jis godžiai priima signalus iÅ¡ aplinkos: jo skambinimÄ… gali paveikti salÄ—s sienų spalva ir tai, kÄ… jis valgÄ— pusryÄiams. Jasonas visas yra Äia ir dabar. Tai, kÄ… jis groja – nuoÅ¡irdus bÅ«tent tos akimirkos iÅ¡gyvenimo įgarsinimas, ne intravertiÅ¡kas (nors pilnai persunktas pro asmeninio pasaulio matymo prizmÄ™), o nukreiptas tiesiai į klausytojÄ….
TÄ… dienÄ… televizija transliavo krepÅ¡inio varžybas. (“Lietuvos rytas†– “Žalgirisâ€. GalbÅ«t, todÄ—l Kongresų rÅ«mų salÄ— buvo tiesiog pilna, o ne perpildyta). Berods, vos įskridÄ™s į Vilnių, Moranas iÅ¡siaiÅ¡kino, kuo Å¡iÄ… akimirkÄ… gyvena mÅ«sų tauta, ir – praÅ¡om – girdime pažįstamÄ… komentuotojo balsÄ…, kurio įraÅ¡as tampa muzikinÄ—s kanvos pagrindu ir linksmina publikÄ…, iÅ¡puoÅ¡tas iÅ¡radinga trio aranžuote. Galima interpretuoti šį efektÄ… kaip smagų pokÅ¡tÄ… ir paprasÄiausiÄ… bandymÄ… įtikti klausytojams. Bet tas tiesmukas tikrovÄ—s gabalÄ—lio perkÄ—limas į scenÄ… taip pat yra taiklus bendros kalbos kodo atradimas, puikiai iliustruojantis begalinį artisto siekį padaryti taip, kad jo muzika rezonuotų su tikrove ir bÅ«tų aktuali. Tai, kas kito atlikÄ—jo rankose galÄ—tų pavirsti tuÅ¡Äiu eksperimentu, Morano kÅ«ryboje tampa menine vertybe, turinÄia iÅ¡liekamÄ…jÄ… vertÄ™. (Turiu omeny ne tik žaismingÄ… krepÅ¡inio temos panaudojimÄ…, bet ir gausų nemuzikinių garsų eksploatavimÄ… naujausiame albume). Tiesiog jis yra itin talentingas. PianistinÄ—s technikos glÅ«dinimas „per kanÄias į žvaigždes“, improvizacijos studijos pas geriausius JAV pedagogus Andrew HillÄ…, Jaki`į ByardÄ… ir Muhal RichardÄ… AbramsÄ…, o taip pat prigimtinis imlumas ir meninÄ— intuicija greitai leido jam pasiekti tÄ… lygmenį, kai sudÄ—tingiausia dalimi tampa idÄ—jos atradimas, o jai įgyvendinti užtenka padÄ—ti pirÅ¡tus ant klaviatÅ«ros ir pasikviesti iÅ¡tikimus draugus TarusÄ… MateenÄ… (kontrabosas) ir NasheetÄ… WaitsÄ… (muÅ¡amieji).
Tikriausiai, niekas, kas nesidomėjo “The Bandwagon†kūryba, niekada nebuvo girdėjęs Mateeno ir Waitso vardų, kadangi Moranas, lengvai įskridęs į džiazo Olimpą, neskubėjo prisivilioti garsių muzikantų, tiksliai žinodamas, kad per ilgus metus pasiektas tarpusavio supratimas jam yra brangesnis negu įžymybių autoritetas. Todėl “The Bandwagon†trio ansambliškumas yra tos išskirtinės rūšies, kai trys asmenys tarsi susilieja į vieną kūną ir gali leisti sau prabangą negaišti daug laiko repeticijoms, perkandę esminę idėją, tiesiog kiekvieną kartą kitaip įgyvendinti ją scenoje.
Tiesa, materializuoti Morano idÄ—jas žodiniu pavidalu Å¡ių eiluÄių autorei yra kur kas sunkiau negu jo muzikantams – garsiniu. Jo muzika atrodo esanti didele dalimi programinÄ—, filmų iÅ¡traukų kratiniai įžangose ir muzikinÄ—s citatos improvizcijos eigoje, atrodytų, turi gana apibrėžtÄ… reikÅ¡mÄ™, ir norint pilnai perskaityti visus Å¡iuos ženklus, reikia bÅ«ti maÄiusiam tuos filmus ir girdÄ—jusiam tuos cituojamus kÅ«rinius. O juk nÄ—ra taip paprasta spÄ—ti aprÄ—pti viskÄ…, ko semiasi iÅ¡ aplinkos godus smalsuolis. Kai kurie cituojami dalykai buvo lengvai atpažįstami, įsimintini ir krentantys į ausį, kaip Chopino Sonatos b-moll motyvai, kiti – labiau iÅ¡ieÅ¡koti, daugumai nežinomi: pavyzdžiui, iÅ¡ karto po minÄ—to epizodo pasigirdo J. Morano žmonos, operos dainininkÄ—s Alicia`os Hall, sukurta tema “Milestoneâ€, įamžinta naujausioje pianisto plokÅ¡telÄ—je “Artist in Residence†(2006, Blue Note). Visa koncerto programa buvo pagrįsta minÄ—to albumo, skirto menininko kÅ«rybiniam procesui, ir dedikuoto bliuzui “Same Mother†(2005, Blue Note) kompozicijomis. IÅ¡imtimi tapo paskutinÄ—, smarkiai pakeista ir iÅ¡plÄ—tota tema “Planet Rock†iÅ¡ 2002-ų metų solinio darbo “Modernisticâ€, kuriÄ… Moranas dažnai cituoja ir atlieka koncertuose.
Kokie bebÅ«tų įvairiažanrių Å¡altinių koliažo prasmių slÄ—piniai, jų žaisminga natÅ«rali tekmÄ— žavi nauju, novatoriÅ¡ku paprastumu. „Moranas yra per daug iÅ¡manantis, kad nukryptų per toli nuo džiazo, turi per gerÄ… skonį, kad labai nutoltų nuo klasikinių kertinių taÅ¡kų ir yra per nuodugnus, kad suardytų bliuzÄ… bent vienoje savo interpretacijoje.“ – raÅ¡o Jeff Stockton (All About Jazz). Melodija, tonacija ir konsonansinÄ—, taÄiau anaiptol ne banali harmonija nÄ—ra „atleidžiami iÅ¡ pareigų“, sonoriniai dariniai naudojami tik epizodiÅ¡kai, ir klausytojas aiÅ¡kiai apÄiuopia dailias frazių linijas, nesivelianÄias į kakofoninÄ™ abstrakcijÄ…. Džiazo artistas atranda neribotÄ… laisvÄ™ tradicinÄ—s kalbos rÄ—muose, ir paprasÄiausia melodija, kuri kito muzikanto repertuare galÄ—tų pretenduoti į banalumÄ…, moraniÅ¡kosios harmonijos glÄ—byje pavirsta prabangiu nematyto grožio perlu, subtiliai tviskanÄiu ant grublÄ—to groove`o pavirÅ¡iaus.
Moranas yra novatorius, bet jo novatoriÅ¡kumo skambesys – ne mistinis, bauginantis, pranokstantis laikÄ… iÅ¡radimas, o Å¡iandien, dabar aktualus garsas, plakantis hip-hop`o ritmais, persisunkÄ™s Å¡iuolaikinÄ—s masinÄ—s ir elitarinÄ—s kultÅ«ros atbalsių, nuoÅ¡irdus, karÅ¡tas ir… tobulas. Menas yra iliuzija, jis kuria kitas realybes. Neretai, sÄ—dÄ—dama koncertų salÄ—je, jausdavausi nuklydusi į tolimas nepažintas erdves. Å iame koncerte nuo pirmos iki paskutinÄ—s akimirkos likau Äia ir dabar, Kongresų rÅ«muose, su tvirtomis grindimis po kojomis, mÅ«sų buityje, mÅ«sų žemÄ—je. Bet tÄ… akimirkÄ… apÄiuopiamas, materialus ir galbÅ«t neteisingas pasaulis buvo neapsakomai gražus.
“Rytoj†– Vijay Iyer, Hillard Greene, Petras Vyšniauskas, Klaus Kugel, Dominykas Vyšniauskas
Penkių kÅ«rybingų asmenybių susitikimas buvo pristatytas kaip saksofonininko Petro VyÅ¡niausko projektas, taÄiau vargu ar jį galima traktuoti kaip vieno asmens vadovaujamÄ… ansamblį tradicine prasme. Jie niekada nebuvo susitikÄ™ anksÄiau visi kartu: Vijay Iyeris (fortepijonas) yra grojÄ™s draugÄ™ su Hillardu Greene`u (kontrabosas), Hillardas Greenas – su Klausu Kugeliu (muÅ¡amieji), Klausas Kugelis – su Petru VyÅ¡niausku (soprano saksofonas), o Petras VyÅ¡niauskas ne kartÄ… yra muzikavÄ™s su jaunu talentingu trimitininku Dominyku VyÅ¡niausku. TaÄiau jie niekada nebuvo susirinkÄ™ tokia sudÄ—timi, tad girdÄ—jome paÄiÄ… tikriausiÄ… spontaninÄ™ improvizacijÄ…, iÅ¡ anksto neparuoÅ¡tÄ…, vienkartinÄ™ ir unikaliÄ….
Dialogo dalyviai bendravo kaip lygÅ«s partneriai, kiekvienas buvo iÅ¡klausytas, kiekviena nauja idÄ—ja – draugiÅ¡kai palaikoma ir vystoma, nors kartais susidarydavo įspÅ«dis, tarsi fortepijono balsas slapÄia vadovautų pokalbyje: taip diskusijoje nejuÄiomis suklustama, kai tarp iÅ¡minÄių kalba ypatingas Å¡viesulys. Vijay Iyeris priklauso bÅ«tent tai avangardistų kategorijai, kai džiazo grynumas tampa ginÄytinas, taÄiau stulbinantis kÅ«rybiÅ¡kumas verÄia pamirÅ¡ti samprotavimus, kaip derÄ—tų kategorizuoti drÄ…sius nardymus improvizacinÄ—s muzikos galimybių gelmÄ—se. Jo pirÅ¡tai laisvai klaidžioja per visÄ… klaviatÅ«rÄ…, kurdami akinamai ryÅ¡kius faktÅ«rinius pieÅ¡inius, žaisdami registrų spalvomis ir besigerÄ—dami fortepijono daugiabalsumo privalumais. Maestro Petras VyÅ¡niauskas buvo užsiminÄ™s, kad grojimas su Vijay – tarsi plÅ«dÅ«riavimas jÅ«roje: jo muzikinÄ—s minties diagramos įnoringos ir nenuspÄ—jamos. Jų improvizacija priminÄ— nesiliaujantį bangavimÄ…: grandioziniai dinaminiai augimai ir atoslÅ«giai, faktÅ«ros tirÅ¡tÄ—jimas ir praskaidrÄ—jimas, ritmo tankinimas ir retinimas, kraÅ¡tinių registrų akcentavimas – visa tai kÅ«rÄ— skrydžio diagonalÄ—mis įspÅ«dį, ir, nors kulminacijos iÅ¡sidÄ—stÄ— buvo gana periodiÅ¡kai ir dÄ—sningai, kiekviena “bangaâ€, apvilkta nauju intonaciniu ir spalviniu rÅ«bu, užklupdavo netikÄ—tai, ir bÅ«tent tai buvo žavingiausia.
Tokios muzikos matas – ne kompozicijos, o koncerto dalys. (Pirmoje pasirodÄ— kvartetas, antroje prisijungÄ— Dominykas VyÅ¡niauskas). Muzikantai improvizuoja nesustodami apytikriai keturiasdeÅ¡imt minuÄių ir, nors aiÅ¡kiai juntami bÅ«senų pasikeitimai lyg leistų suskirstyti tuos didžiuosius spontaninÄ—s kÅ«rybos seansus į smulkesnes padalas ir nagrinÄ—ti jų formÄ… bei dramaturginį planÄ… (galbÅ«t, kiek nors suplanuotÄ…, bet laisvai keiÄiamÄ… scenoje), vis dÄ—lto klausantis jie nesudaro iÅ¡baigto kompozicinio luito įspÅ«džio. Procesualumas, tekmÄ—s laisvÄ—, dabarties akimirkos impulsai tampa svarbesnÄ—mis kategorijomis negu formos darna.
Ar atonalÅ«s laisvųjų improvizacijų viražai, brėžiantys nekasdieniÅ¡kas, nervingas abstrakcijas iÅ¡ tikro paÅ¡auktos bÅ«ti ateities muzika? GalbÅ«t… Mes greitai persisotiname. Kadaise mÄ—giamiausias hitas, anksÄiau ar vÄ—liau priverÄia susiraukti: „iÅ¡junk, atsibodo“, kadaise novatoriÅ¡ki stiliai iÅ¡sisemia, tampa įprasti ausiai, nuvarginti ir banalÅ«s, o free džiazas – perdÄ—m tirÅ¡tas ir nenuspÄ—jamas, kad imtų atrodyti pernelyg paprastas. Per keturis gyvavimo deÅ¡imtmeÄius Å¡is stilius neprarado titulo „avangardas“, ir naujos asmenybÄ—s – kaip Å¡io kvinteto nariai – atranda vis naujus bÅ«dus įgarsinti laisvÄ—s motyvÄ…. Å iandien mano ausiai J. Morano įžūlumas patraukesnis už Vijay Iyerio drÄ…sÄ…, bet kas žino, kaip pasikeis džiazo veidas rytoj?..
AÅ¡ sakau taip:
Jasonas Moranas – ir vakar ir siandien ir rytoj!
Nerealus pianistas
PirmÄ… kartÄ… gal prieÅ¡ kokius porÄ… metų iÅ¡girstas J. Morano albumas, įraÅ¡ytas kartu su jazz’o legenda Sam Rivers, man paliko įsimintinÄ… įspÅ«dį. Nebuvau apie jį nieko prieÅ¡ tai girdÄ—jÄ™s ir tame albume man labiau patiko Rivers’as nei Moranas, taÄiau atkreipiau į jį dÄ—mesį, suprasdamas, kad Rivers’as niekada negrojo ir nebÅ«tų grojÄ™s su ordinariais pianistais. Po to pradÄ—jau daugiau kryptingai domÄ—tis jo kÅ«ryba ir sau atradau labai originalų albumÄ… – Jason Moran and the Bandwagon. Jo grojimas imponavo savo Å¡viežia grojimo maniera ir originaliais bandymais komponuoti jį su labai savitu vokalu. Tai buvo pavykÄ™s bandymas ir atneÅ¡Ä— man nemažai džiaugsmo. NusivylÄ™s visais naujais muzikantais pamaniau, kad galų gale atplÅ«do Å¡iek tiek Å¡viežio kraujo į tÄ… jau labai apkreÅ¡Ä—jusiÄ… jazz’o upÄ™, kuri maitinama daugiau tik senų jazz’o metrų entuziazmu, nei naujomis idÄ—jomis… ArtÄ—janti koncerto diena buvo Å¡ventÄ—s laukimas. NesitikÄ—jau per daug, bet tikÄ—jausi nemažai, taÄiau iÅ¡Ä—jau iÅ¡ esmÄ—s nusivylÄ™s. Moranas grojo gana nerÅ«pestingai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, leisdamas sau daugiau pasirepetuoti ir darÄ— Å¡ou. NepadÄ—jo net konjakas. Ä®prastai gyvi koncertai sukelia ryÅ¡kesnius įspÅ«džius nei studijiniai įraÅ¡ai. TaÄiau ne šį kartÄ… ir ne man. Nors ir ne tik man. Džiazo melomanai su kuriais atÄ—jau į koncertÄ…, buvo tos paÄios nuomonÄ—s. Po koncerto pamÄ…sÄiau apie tai, kad muzikantas turi visÄ… save ‘atiduoti’ per koncertÄ…. Kitokiu bÅ«du nebus stipraus rezultato. Prisiminiau Joe McPhee koncertÄ… praeitais metais ir jo bosistÄ… Dominic Duval, kuris po koncerto negalÄ—jo paeiti iÅ¡ nuovargio. Tai ne pagrindinis faktorius, taÄiau kai kÄ… byloja…
Mane džiugina straipsnio autorÄ—s entuziazmas, taÄiau manau jis daugiau grįstas jauna meile Å¡io muzikanto muzikai, nei rimtesniais pateisinimais. Tai žinoma kiekvieno reikalas… PerklausÄ™s Morano albumÄ… Artist In Residence supratau, kad jo ankstesniame mano minÄ—tame Bandwagon albume pradÄ—ti eksperimentai atvedÄ— jį į akligatvį. Albumas labai eklektiÅ¡kas ir nors jame naudojami įvairiausi, net sÄ…mojingi efektai, taÄiau jie galiausiai sukuria net ne kontrastingÄ… (kaip kad buvo sÄ—kmingai atlikta anksÄiau), bet labai monotoniÅ¡kÄ… įspÅ«dį, o minÄ—ta Morano žmonos operinio vokalo partija albume siekia net muzikinio kiÄo platumas, kurio labai gausi dabartinÄ— džiazo muzika. Ir nors žmogaus balso ne tai iÅ¡ mitingo, ne tai iÅ¡ kokio interviu imitavimas yra gana originalus, taÄiau galiausiai tai lieka tik retas sÄ—kmingesnis eksperimentavimo pavyzdys.
Nenoriu nieko blogo pranaÅ¡auti, taÄiau taip tÄ™sdamas Moranas papildys ir taip labai turtingas eksperimentatorių-vidutiniokų gretas. NesinorÄ—tų, kad iÅ¡blÄ—stų ta jo pradinÄ— ugnelÄ— barstant jÄ… atsitiktinių albumų kÅ«rimui. Suprantu, kad Moran’as dabar naudojasi savo sÄ—kme ir džiazo gerbÄ—jų neapmastytu entuziazmu, taÄiau jis turÄ—tų pagalvoti ir apie savo vardÄ…. Rimti muzikantai yra vertinami ne už albumų masÄ™, bet jų turinį. Bet kokiu atveju linkiu jam visokeriopos, bet svarbiausia kÅ«rybinÄ—s sÄ—kmÄ—s.
Ne supratai, o pamanei, Poli. Tu tiesiog pamanei, kad Moranas aklavietÄ—je, o iÅ¡ tiesų jis žino, kÄ… daro, patikÄ—k. Jo paskutinis albumas – labai geras, man jis labai patinka, o tas “mitinguojantis” basas- tarp kita ko priklauso filosofui, siÅ«lau skaityti virÅ¡elius Beje, bÅ«tent Å¡is albumas yra neatsiejamas ir nesuprantamas be žodinių paaiÅ¡kinimų. O Morano žmonos dainelÄ— tau atrodo kiÄas dÄ—l to, kad jos harmonija – trigarsinÄ—, o melodinÄ— linija primena XIX a. romansÄ…? Ji nÄ—ra kiÄas, taip tu jÄ… girdi. ŽmonÄ—s girdi skirtingai – tai yra natÅ«ralu. AÅ¡ Morano nebuvau girdÄ—jusi iki Å¡io koncerto, o po – tiesiog įsimylÄ—jau. Beje, sutinku dÄ—l vieno: man taip pat dabar jo įraÅ¡ai daro didesnį poveikį negu gyvas atlikimas. Matyt, ne ta diena jam buvo. Sienų spalva netiko ir pusryÄiai, ko gero, buvo nekokie. DaugybÄ— genialiausių muzikantų tobulai atgrodavo tris koncertus iÅ¡ deÅ¡imties. Raz na raz ne prichoditsia… Bet, publika nÄ—ra bukaprotÄ—, ir dÄ—l niekų atsistojusi neklapsi
P. S. Perklausiau vakar tÄ… Hamiet… solo blues concert. Nu, naÄert, nerealu, apakau… dar truko vieno gabalo, kad apsiverkÄiau. Pavydžiu tiems, kas gyvai klausÄ—…
Sutinku, meilÄ— visada mato nelabai ryÅ¡kiai… Tai įsimylÄ—jusio privalumas. Bet anyway, mÄ—gaukis Moranu. Man jis irgi patinka, neginÄiju. Tiesiog pamaniau iÅ¡sakyti savo nuomonÄ™. Kadangi esu laisvesnis savo jausmuose jam, todÄ—l pasistengiau įvertinti jį objektyviai…
VirÅ¡eliai nÄ—ra labai svarbus dalykas. Jeigu muzikos negali pajusti be komentarų, tai ko ji ten baisiai verta… ÄŒia tas pats kaip taikyti alegorijas ir metaforas, kurios tik tau vienam suprantamos ir tu turi jas paaiÅ¡kinti kitiems, kad jie suprastų apie kÄ… tu sapalioji…
Publika neretai yra bukaprotÄ— ir dažnai ploja atsistojusi kai tam nÄ—ra rimto pagrindo. Teko tai regÄ—ti ne kartÄ…. ÄŒia neÅ¡neku apie Morano koncertÄ…. Nors, jeigu bÅ«Äiau sulaukÄ™s jo pabaigos, tikrai nebuÄiau plojÄ™s atsistojÄ™s…
Džiaugiuosi kad tau patiko Hamiet Bluiett. Tai geniali muzika. Pirmas žingsnis į tikros muzikos atradimÄ…. Jos yra daug daugiau ir prieÅ¡ jÄ… nublanksta visokie nors ir labai gerai padaryti Å¡ou projektai, evansai ir brekeriai…
Poli, tuomet Berliozo FantastinÄ— simfonija, kuri yra nesuprantama be autoriaus komentaų – visiÅ¡kas Å¡nipÅ¡tas? Muzika nÄ—ra tik muzikiniai garsai, mÅ«sų laikais integruoti triukÅ¡mÄ… yra jau įprasta. Moranas yra super, o dÄ—l objektyvumo – žr. “Komercijai – taip” įžangÄ…
DÄ—l pirmojo žingsnio link tikrosios muzikos turiu teisÄ™ įsižeisti. Jau kiek esu prisiklausius tikrosios muzikos, patikÄ—k manim, to mano amžiui nemažai. Tik tai daugiausia klasika. Žinai, aÅ¡ vakar, užvakar klausiausi Dianne Reeves. “Will you still love me tomorrow”. Sukau Å¡iÄ… dainÄ… kelis sykius iÅ¡ eilÄ—s. Tai įgarsintas jausmas, kurį patyrusi kiekviena mergina, kuris turi tapti supantamas, girdint Å¡iÄ… dainÄ…, kiekvienam vyrui… O tu iÅ¡girstum – tik trukteltum peÄiais, sakytum – na, kokybiÅ¡kas popsas. Ir nežinau, kas iÅ¡ mÅ«sų bÅ«tų suklydÄ™s. Gal nei vienas? Negi tebetiki objektyvumu? O aÅ¡ maniau, kad tu ne tik vyresnis, bet ir protingesnis už mane
Nesu skaitÄ™s Berliozo fantastinÄ—s simfonijos komentarų, taÄiau pati simfonija man labai patinka. Taip kad nežinau kaip ten su jų bÅ«tinumu…
DÄ—l pirmo žingsnio neįsižeisk… tiksliau tai dar vienas žingsnis džiaugiuosi kiekvienu tokiu žingsneliu ir savo, ir kitų…
KodÄ—l manai, kad aÅ¡ galÄ—Äiau to jausmo nesuprasti..??? Visi mes Å¡iek tiek ir sentimentalÅ«s, ir romantiÅ¡ki… Bet visumoje neabejotinai sutinku, kad vieno suvokimo ar pajutimo formulÄ—s nÄ—ra ir negali bÅ«ti. Objektyvumas yra kiekvieno subjektyvumas. VisiÅ¡kai objektyvių dalykų nebÅ«na. Tai kažkada yra gerai iÅ¡reiÅ¡kÄ™s Akira Kurosawa.
JASON MORAN vel koncertuos Vilniuje!
Kartu su Charles Lloyd, geguzes 9, kongresuose.
bilietai nuo 100lt.
IR MES TEN EISIM
Vistiek. Kaip nors