“Kaunas Jazz 2007″ – įspÅ«džių dÄ—lionÄ—
Tekstas: Laima SlepkovaitÄ—, Nuotrauka: Augustinas Jasilionis
PradÄ—jusi savo festivalinius žygius nuo pavÄ—lavimo, kasdien vÄ—luodavau visur ir visada, tuo tarpu koncertai prasidÄ—davo kaip niekad punktualiai. Å iais metais tradicinis varpų džiazo seansas buvo kitoks negu įprasta, dalyvavo Monika Kazmierczak & Hevelius Brass iÅ¡ Lenkijos. Varpai ir puÄiamieji – įspÅ«dingas derinys, o aÅ¡ nespÄ—jau pasiklausyti net paskutiniojo akordo… TaÄiau man liko ne mažesnis malonumas net pavÄ—lavus patirti tÄ… mielÄ… Å¡ventinį Å¡urmulį, apimantį VienybÄ—s aikÅ¡tÄ™, jau dailiai iÅ¡paiÅ¡ytÄ… vaikuÄių fantazijomis. Tarp gÄ—lių, saulių ir mÄ—nulių nepamaÄiau nei vieno saksofono (iÅ¡skyrus du tikrus, kuriuos pÅ«tÄ— statulas vaizduojantys “auksiniai†muzikantai), bet Vaikų pieÅ¡inių akcija yra taipogi džiazas… Spalvotais dažais apsiginklavÄ™ mažyliai okupuoja jiems paskirtus asfalto kvadratus nedidelÄ—mis grupelÄ—mis (kombo) ir drauge kuria tame ruoželyje vienÄ… paveiksliukÄ…. Dažniausiai tai bus saulutÄ—, žolÄ— ir gÄ—lÄ—s, reÄiau – muzikos instrumentų ir spalvotų natų maiÅ¡alynÄ—, bet kiekvienas toks neįmantrus darbelis – kolektyvinÄ—s improvizacijos vaisius, kuris galbÅ«t net labiau apgalvotas nei dalis Maestro Petro VyÅ¡niausko projektų…
Kritikuoti Maestro yra Å¡ventas tabu, todÄ—l klausytis jo Å¡ių metų projekto Ä—jau su pilna galva efektyvių manevrų, kaip galima bÅ«tų iÅ¡vengti tiesioginio recenzavimo… Maestro niekada negroja blogai (tiesÄ… pasakius, todÄ—l ir įsigalÄ—jo minÄ—tas tabu), bet užtai dažnai groja mažai pasiruoÅ¡Ä™s, ir intuicija įkyriai kuždÄ—jo man, jog teks prisiklausyti virtuozinio tuÅ¡Äiažodžiavimo, trilių ir gamų, spalvinių efektų ir isteriÅ¡kų riksmų, o po to tingiai kasyti galvÄ… ir sprÄ™sti Jo mesteltÄ… galvosÅ«kį: “spÄ—kite, kÄ… gi tuo norÄ—ta pasakyti?†NesuskaiÄiuojami Petro VyÅ¡niausko apdovanojimai, titulai ir premijos slegia ne tik patį muzikantÄ…, kuriam privalu kiekvienÄ… kartÄ… juos pateisinti, bet ir kritikus, kuriems knieti arba kurti naujus mitus apie Å¡itaip apipiltÄ… visokiausiom garbÄ—m asmenybÄ™, arba imti ir paneigti visų jo laurų spindesio tikrumÄ…. Jo titulai visur bado akis, tokio puoÅ¡naus regalijų Å¡leifo neturi joks kitas mÅ«sų džiazo pasaulio atstovas. O man norÄ—tųsi jų nematyti, ir keliskart paidealizavus Maestro, pakalbÄ—ti dabar apie jį kaip apie eilinį muzikantÄ…, kuris šį kartÄ… atliko savo kasmetinÄ™ “Kaunas Jazz†priedermÄ™ lengviausiu bÅ«du: pasitelkÄ™s jaunimÄ….
Esu girdÄ—jusi kiek panašų projektÄ… “Neringos†restorane, ir toks variantas bÅ«tų buvÄ™s pražūtingas tokioje didelÄ—je scenoje. TaÄiau dabar Å¡iame ansamblyje atsirado Titas Petrikis, savo kompozicinÄ—mis gairÄ—mis ir sumaniai dozuojamais elektroniniais garsais nejuntamai dirigavÄ™s paradui. Tiesa, pats Maestro pasirodÄ— ženkliai prisidÄ—jÄ™s prie “parado†režisavimo: jis yra Patriarcho Vladimiro ÄŒekasino Mokinys, o muzikinis pasakojimas, laikas nuo laiko atsitrenkdavÄ™s į aÅ¡trios kakofonijos sienas, taip pakvipo Äekasinizmais, kad sunku bÅ«tų įtarti prie jų prisidÄ—jus tik jaunuomenÄ™…
Nors Å¡iam projektui, kaip ir nujauÄiau, pritrÅ«ko repeticijų, viskas pavyko. Greita tembrų kaita, lyriÅ¡kieji liaudies dainų intarpai, didelis dinaminis svyravimas prikrovÄ— muzikÄ… dÄ—mÄ—sį prikaustanÄių įvykių. SÄ—kmingi jaunuolių solo taip pat pridÄ—jo žavesio. Ypatingai nÄ—rÄ—si iÅ¡ kailio Vytis Nivinskas, sugrojÄ™s tokiÄ… improvizacijÄ…, kuri pavirto kÅ«riniu kÅ«rinyje, akimirkai priverÄianÄiu pamirÅ¡ti, kad scenoje yra ir kitų muzikantų. Vytis ansamblyje – dažnai tiktai įtvirtinanÄių harmonijÄ… repetatyvių figÅ«rų skleidÄ—jas, bet leiskite jam groti vienam, ir patirsite jo klampaus, iÅ¡nyranÄio ir vÄ—l nurimstanÄio, kaitaus, žmogiÅ¡ko kontraboso galiÄ…, arba snÅ«dÅ«riuosite tarp gelbsinÄių bet kuriÄ… akimirkÄ… Å¡vytuojanÄių kvintų, kvartų ir kt., kurių tenka griebtis tais retais atvejais, kai įkvÄ—pimas paspruksta nuo scenos. Šį kartÄ… Vytis matyt patyrÄ— ypatingÄ… kÅ«rybinÄ—s liepsnos palytÄ—jimÄ…, grodamas jausmingai, jeigu nepasakius – ekstatiÅ¡kai.
Kitas solistas, kuriam priskirÄiau nemenkÄ… (bet ir ne lemiamÄ…) nuopelnÄ… dÄ—l projekto sÄ—kmÄ—s – Dominykas VyÅ¡niauskas. Pamenu, kartÄ… filharmonijos afiÅ¡oje prie Dominyko pavardÄ—s radau užraÅ¡Ä… “flugelhornas, trimitas†vietoje “trimitas, flugelhornasâ€. Tuomet juokiausi ir stebÄ—jausi, kokia teisinga klaida – jis visuomet gerai grodavo trimitu, bet su flugelhornu bÅ«davo tiesiog nuostabus: toks prabangus, Å¡iltas garsas. Šį kartÄ… nebegalÄ—Äiau pasakyti, jog Dominykas su bravÅ«riÅ¡kesniu, daugiau virtuozinio spindesio reikalaujanÄiu trimitu bÅ«tų atrodÄ™s mažiau įtikinamai. Jo grojimas stokoja publikai skirtų blizguÄių, ir matyt jų niekada nebeįgis. Užtat atsiranda daugiau laisvÄ—s garse, improvizacijose, ir jeigu kas iÅ¡ jaunųjų trijulÄ—s scenos deÅ¡inÄ—je suvokÄ— kÅ«rinių struktÅ«rÄ… ir galÄ—jo spÄ—ti, kuriuo momentu reikÄ—tų įstoti, tai buvo bÅ«tent Dominykas.
Greta stovėjęs Dovydas Stalmokas, nors būdamas tiktai pirmakursis, jau sugeba efektingai apgrojinėti visą instrumento diapazoną, ir, jeigu ne pirmą kartą jis yra taip išskirtas Petro Vyšniausko – pakviestas į projektą, ingoruojant vyresnius studentus – matyt, reikia jį gerai įsidėmėti ir laukti, kokią kompaniją jis pasirinks, žengdamas savarankiškus žingsnius, kuriuo keliu eis, į kokią šalį išvažiuos ir koks sugrįš?
EglÄ—s VakarinaitÄ—s atsiradimas greta Maestro intriguoja kur kas mažiau. Jos nelabai stiprus balsas ir lyriÅ¡kumas, besiribojantis su flegmatiÅ¡kumu, neleidžia pavadinti jos universalia. ÄŒia ji pasirodÄ— nepriekaiÅ¡tingai, ir net liaudies daina, lydima elektroninių paukÅ¡Äiukų ÄiulbÄ—jimo, suskambo natÅ«raliai, mistiÅ¡kai, lengvai. Bet EglÄ— ligi Å¡iol neatrodo esanti ta, kuri sukrÄ—s pasaulį superiniais scat`ais. O jau magistrantÄ—… GalbÅ«t, sukrÄ—s kitame žanre?
Kaip paaiškėjo vėliau, šis koncertas buvo susijęs su dideliu stresu (beveik nerepetavę – į festivalį!), bet tas šį kartą išėjo į gerą: jaudulys transformavosi į sveiką kūrybinę įtampą. Turbūt, mažiausiai nerimo patyrė Arkadijus Gotesmanas – jis juk nėra priverstas mąstyti apie intonavimą bei harmoniją.
VedÄ—jai
Užsiminus apie EglÄ™ VakarinaitÄ™, pabrėžkime, jog nuo Å¡iol jinai – naujas “Kaunas Jazz†veidas, pasirodysiantis visuose “JJJazz†organizuojamuose renginiuose greta Alfredo KukaiÄio. Daili, Å¡ypsni ir neturinti scenos baimÄ—s panelÄ— puikiai tinka vedÄ—jos vaidmeniui. Be to, ji savas žmogus Å¡iam festivaliui – vieno svarbiausių jo darbuotojų mergina. TaÄiau jų duetas drauge su Alfredu KukaiÄiu atrodÄ— tragiÅ¡kai, Å¡iÄ… nuomonÄ™ palaikÄ— daugelis ir esu tikra, jog ji atsispindi festivalio apklausų anketose.
Nei vienas muzikantas nėjo į sceną nepasiruošęs, kodėl taip turėtų elgtis vedėjai?
Gailiuosi, jog nepasiÄ—miau diktofono ir negaliu surizikuoti pacituoti jų dialogus… BÅ«tų gera proga ir nebuvusiems koncerte pasijuokti. TiesÄ… pasakius, vedÄ—jų elgesys neilgai kÄ—lÄ— Å¡ypsnį. NusiÅ¡nekÄ—jimas tarptautinio festivalio scenoje yra paprasÄiausiai neetiÅ¡kas. Misteris Kukaitis aiÅ¡kiai laiko visus susirinkusius kvailuÄiais, kurie be jo pagalbos negali net susivokti, kÄ… gi jie girdÄ—jo, ir apsisprÄ™sti, kokius įspÅ«džius patyrÄ—. Ar “Kaunas Jazz†tik tam priviliojo visÄ… Lietuvos grietinÄ—lÄ™, kad vÄ—liau iÅ¡ visų pasityÄiotų? “Kur dabar?†– firminÄ— Å¡ių metų frazÄ— tikrai nebuvo vienintelÄ—, iÅ¡duodanti familjarų A. KukaiÄio santykį su publika. Kažin kada ji neiÅ¡tvers ir jį pamaÄiusi Å¡auks “buuuuâ€?
Eddie Palmieri
Eddie Palmieri koncertas VDU salÄ—je pretendavo tapti pirmu “žvaigždingu†smÅ«giu ir kone ryÅ¡kiausiu “Kaunas Jazz 2007†įvykiu: juk grojo ne kas nors, o 9 Grammy laureatas. Galima sakyti, Å¡is projektas pilnai, “nuo.. ikiâ€, pateisino lÅ«kesÄius, ir tai buvo vienu metu stipriausioji ir silpniausioji jo pusÄ—.
Dalindamasi įspÅ«džiais su vienu savo draugu, JAV dirbanÄiu ir gyvenanÄiu muzikantu, sulaukiau iÅ¡ jo tokio komentaro: “Eddie Palmieri groja nuostabiai, bet tai yra grynas latin, ne džiazas. Pastaruoju metu jis Ä—mÄ— dirbti su fantastiÅ¡ku trimitininku Brianu Linch, ir tik nuo tada Palmieri muzika pakrypo džiazo linkme. Jų paskutinis projektas – itin vykÄ™s. Tiesa, nežinau, kaip skambÄ—jo Lietuvoje.â€
Lietuvoje iÅ¡girdome mielÄ…, karÅ¡tÄ…, nuostabiÄ… salsÄ…. Salsa grynoji, salsa su Brian Lynch trimito padažu, salsa su Yosvany Terry saksofono padažu, salsa su Jose Claussellio ir Vincente Rivero perkusija, Rubeno Rodriguezo bosu… Visi Å¡Ä—lsta, visi soluoja – ir dar kaip! –, publika nenusÄ—di vietoje, norisi Å¡okti…
Nevalingai prisiminiau salsos vakarus “Tamstos†klube Vilniuje, kuriems vadovauja Federico Mansanarez, o groja – nuostabusis “žalias†mÅ«sų džiazo jaunimÄ—lis. Nors juose skamba ne džiazas, jie primena svingo eros laikus, kai publika ne sedÄ—jo koncertuose, o Å¡oko. Ir, nors nei “Vamzdisâ€, nei “Trockis†neiÅ¡gauna tokio garso, kaip Brian Lynch (fenomenas, kurį teskiria gal pusÄ— žingsnio iki Gillespie), o Motiejus Bazaras gal niekada nepelnys Grammy latin kategorijoje, drumzlina salsos vakarų “Tamstoje†muzika įstrigo mano atmintin ne mažiau negu tobulas Eddie Palmieri koncertas. Vargu ar lietuvaiÄiai kada priartÄ—s prie tokios atlikimo kokybÄ—s, bet faktas, jog Å¡is žanras suskambo vietiniame klube, praneÅ¡a, kad į mÅ«sų muzikinį gyvenimÄ… įsiveržia kitokios kultÅ«ros srovÄ—, atverianti kiek kitokį, galbÅ«t, gilesnį, platesnį pasaulio muzikos suvokimÄ….
“Afro Caribbean Jazz All Stars†švytÄ—jo studijine kokybe, kurtinanÄia savo sterilumu. Nepaisant meistriÅ¡kų puÄiamųjų improvizacijų, visa toji muzika – labai paprasta, ir gal net nekelia sau kito tikslo negu priversti jus pajudint kÅ«nÄ…. “Ta-ta-tam-ti-ta, ta-ta-tam-ti-ta†– Palmieri ploja sinkopuotomis vertÄ—mis, plokite drauge. Plokite drauge, kol galÄ—site, o kai nebegalÄ—site, supraskit, kad Å¡i formulÄ— niekur nedingo, ji visuomet plazdena kiekvieno atlikÄ—jo sÄ…monÄ—je, nes jeigu ji pranyks, jÅ«sų kÅ«nai sustos, neberadÄ™ atramos Å¡okiui, o kol ji yra, tol kÄ—dÄ— virsta jÅ«sų kalÄ—jimu, nes nejudant, vien tik klausant Å¡itos muzikos, nesigirdi pagrindinio jos žavesio…
Aikštėje
Senukas-monstras Palmieri su nepakartojamos skaidros trimitu Brianu Lynch nebuvo tie, kas prikaustytų mano ausis, įkalindami garso vergovÄ—je. Jų muzika tarsi kalbÄ—tų: “jeigu turi svarbesnių reikalų, iÅ¡eik. Jeigu nori Å¡vÄ™sti gyvenimÄ…, pasilik.†Ir aÅ¡ iÅ¡Ä—jau, kadangi turÄ—jau svarbesnį reikalÄ… – “Riotâ€, vienÄ… mano didžiausių meilių iÅ¡ pirmo garso.
Buvo kažkas Å¡ventvagiÅ¡ka tame, kad penki konceptualiausi Lietuvos džiazo vyrai – Janas MaksimoviÄius, Dominykas VyÅ¡niauskas, Dima Golovanov, Vytis Nivinskas ir Marijus Aleksa + Arkadijus Gotesmanas – atsidÅ«rÄ— miesto aikÅ¡tÄ—je. RamÅ«nas Zilnys (bukleto autorius, lauko koncertų vedÄ—jas, vertÄ—jas-virtuozas ir Å¡iaip žavus vyras) mano, jog “Riot†yra “įdomiausias jaunosios Lietuvos džiazo kartos kolektyvasâ€. AÅ¡ manau, kad tai yra vienas patraukliausių visų kartų Lietuvos džiazo kolektyvų ir nuosekliausiai besilaikanÄios savo ideologijos bei kÅ«rybinių nuostatų muzikantų grupuotÄ—s branduolys. “Grupuotė†gal labai nustebtų sužinojusi, jog ji egzistuoja, bet juk net oficialiai nesiburdami į kažkokiÄ… sÄ…jungÄ…, kai kurie muzikai tampa vienos srovÄ—s, vienos idÄ—jos atstovais…
Taigi, “Riot†yra bekompromisinis, nenuolaidžiaujantis, neparsiduodantis ir nepataikaujantis vienis. IÅ¡oriÅ¡kai jų veikla panaÅ¡i į kitų: pasiÅ«lymas, “stafkÄ—â€, koncertas, honoraras. Bet jie visuomet iÅ¡laiko savo kartelÄ™ ir aiÅ¡kiai regi savo misijÄ… Lietuvos džiazo žemÄ—je. GalbÅ«t, apie jÄ…, tÄ… didelÄ™ pareigÄ… žmonijai, sÄ…moningai užsikrautÄ… ant jaunų peÄių, tegalima kalbÄ—ti juokais: nuo kada iÅ¡kilmingi žodžiai mÅ«suose neatrodo banalÅ«s? Bet tokios tyros meninÄ—s sąžinÄ—s, kaip jų, palinkÄ—Äiau kiekvienam muzikui, o kiekvienam kolektyvui – tokios vieningos tarnystÄ—s Menui.
RuoÅ¡damiesi koncertui aikÅ¡tÄ—je, “Riot†perdirbo savo kÅ«rinius lauko akustinÄ—ms sÄ…lygoms, bet Å¡okių nesurengÄ—. “Jie nieko nežino apie groove`Ä…,†– dÅ«savau aÅ¡, kol mano dÄ—jonÄ—s neatsitrenkÄ— į galingÄ…: “Na ir kas?â€
Å altas kompiuterinis ritmas, aktyvus bei mechaniÅ¡kas, nustelbtas colemaniÅ¡kai mÄ…slaus Jano ir Dominyko disonansinio grojimo neva turÄ—jo paversti Å¡iÄ…, galbÅ«t netobulÄ…, bet reikliÄ… ir sudÄ—tingÄ…, muzikÄ… suprantamesne, “šiuolaikiÅ¡kesneâ€, smagesne, taÄiau taip ir liko neprieinamu intelektualiu aisbergu, kiek nublukusiu dÄ—l įgarsinimo (man, jau kurÄiai, norÄ—josi daugiau masÄ—s). Nežinau, kaip juos lydÄ—jo publika ir ar nebuvo jiems Å¡alta tokioje atgrasioje, “ne jų†scenoje. Nors negirdÄ—jau viso jų pasirodymo, žinau, jog jie nenusižengÄ— sau iki paskutinio garso, kol užleido scenÄ… tikriesiems jos Å¡eimininkams, Å¡Ä—lstantiems joje jau kasmet – “SaulÄ—s klioÅ¡uiâ€.
Myliu “KlioÅ¡Ä…â€, mÄ—gstu jų muzikÄ…, jų jaunatviÅ¡kÄ… energijÄ…, neblÄ—stanÄia net metų metus pristatant tÄ… patį repertuarÄ…. “SaulÄ—s klioÅ¡as†yra lyg senas geras draugas, su kuriuo bÅ«tina susitikti bent sykį per metus, iÅ¡girsti tuos paÄius jo juokelius, matyti nepasikeitusį jo stilių, atpažinti primirÅ¡tas manieras ir mielai pasiÅ¡nekuÄiuoti, kaip prieÅ¡ metus, prieÅ¡ dvejus ir dar anksÄiau… Jie yra nuostabÅ«s. Turint omeny, kad visi Å¡ios grupÄ—s muzikantai yra užsiÄ—mÄ™ kituose projektuose, grupÄ—s “užsikonservavimas†neatrodo labai blogas dalykas. Yra kelios dainos, tapusios hitais. Jos, ir tik jos taip pamalonina KaunÄ…, tuomet kai grietinÄ—lÄ— kenÄia sustingusi VDU kÄ—dÄ—se, siauÄiant kokiam praÅ¡matniam pasaulinio garso virtuozui (Å¡iemet – Eddie Palmieri). Svarbiausia, kad patys muzikantai nestovi vietoje, o Å¡is projektas tebÅ«nie paÅ¡lovintas ir kartojamas, kartojamas ir kartojamas, kol yra paklausa.
Ohh… Suomiai moka groti
Dar vÄ—lyvaisiais tarybiniais ir ankstyvaisiais NepriklausomybÄ—s metais galima buvo iÅ¡girsti besiÅ¡nekuÄiuojanÄias ponias-puoÅ¡eivas: “Kokie gražūs batai!†– “Ak taip, Äia suomiÅ¡ki, nusipirkau juos iÅ¡ draugÄ—s 19… metais.†Ir nesenstantys batai sezonas po sezono puoÅ¡Ä— savininkÄ—s kojas, klasikiniu dizainu ir lietuviÅ¡kam lietui neįveikiamu tvirtumu apgaudami pavyduoles: “kÄ…, vÄ—l naujus nusipirkai?†“Ne, Äia suomiÅ¡kiâ€. Nežinau, ar kurioje antikvarų kolekcionuotojos spintoje dar liko 19…-ų suomiÅ¡ki batai, skrybelaitÄ— ar apatinio trikotažo detalÄ—, bet nuo mažens įsisÄ…moninau vienÄ… dalykÄ…: Suomija yra kokybÄ—. AÅ¡ nebežinau, ar tenai begaminami nesudÄ—vimi rÅ«bai ir avalynÄ—, bet džiazo muzikantai, kiek jų girdÄ—jome Lietuvoj, pranoksta tuos mistinius odinius batus – netgi tuos, kurie buvo puoÅ¡ti madingais kaspinÄ—liais.
AntrÄ…jį festivalio vakarÄ… “Combo†klube pasirodžiusi grupÄ— “Dalindèo†iÅ¡dygo scenoje kaip akivaizdžiausias “suomių†ir “gerų muzikantų†tapatumo įrodymas, savo melodinga, paprasta, miela ir vis tik nuostabiai savita muzika vesdami iÅ¡ proto patiklų ir jautrų world beat energijai KaunÄ…. Ä–jau ir aÅ¡ iÅ¡ proto drauge, kadangi matyti Å¡eÅ¡is puikius, atiduodanÄius tiek daug savÄ™s muzikantus vienoje vietoje taip arti – ne kasdienis malonumas. Nusipirkta plokÅ¡telÄ— (“Open Scenesâ€), žinoma, nuvylÄ—. Ji yra nuostabi, joje skamba tas pats smagus suomiÅ¡kas world-fusion, tolimais giminystÄ—s ryÅ¡iais susijÄ™s su pastelinÄ—mis “Return to Forever†spalvomis, kupinas perregimų melodijos-akompanimento epizodų, paryÅ¡kintų harmoninių blyksnių, meistriÅ¡kai apdorotų kompozicijų ir pasakinių spalvų instrumentuoÄių. Bet, kaip dažnai nutinka, Å¡iame albume tilpo tik lengvuÄiai (džiovinti) kompozicijų skeletai, perdaug neapkrauti improvizacijomis, jas pakeiÄiant gražios iki koktumo temos kartojimais.
O bÅ«tent improvizacijos, spontaniÅ¡kos replikos ir visa kita, kas įsiterpÄ— tarp paskaiÄiuotų, tinkamomis dozÄ—mis iÅ¡maiÅ¡ytų unisonų sudarÄ— pagrindinį Å¡ios muzikos žavesį. Visi ansamblio nariai – puikÅ«s solistai, bet bene didžiausiÄ… susižavÄ—jimÄ… sukÄ—lÄ— bÅ«gnininkas, nuolat iÅ¡radingai užpildantis erdves tarp solistų frazių, o jo solo sukÄ—lÄ— milžiniÅ¡kÄ… emocijų audrÄ…. “Dalindèo†pasirodymo pabaigoje prie jų prisidÄ—jo Al Di Meolos perkusininkas Gumbi Ortiz. PerÄ—mÄ™s estafetÄ™ iÅ¡ bÅ«gnininko Jaakko Lukkarineno jis atrodytų pribaigÄ— publikÄ… efektingiausia, kokia begali bÅ«ti, ritmine kanonada, bet Jaakko atsirevanÅ¡avo taip, kad nebeliktų jokių abejonių, kas Äia ritmo Å¡eimininkas. KÄ… gi, varžybos – primirÅ¡tas, bet neabejotinai smagus džiazo elementas.
“Kaunas Jazz†jam session taisyklės
Kadangi į “Combo†atvyko “Saulės kliošo†muzikantai (teisingi muzikantai, festivalio favoritai), buvo akivaizdu, jog šį kartą jam session bus kurstomas, o ne slopinamas. Įlipę į sceną Laurynas Šarkinas ir Remigijus Ruokis paaiškino publikai, kas yra džemas, ir garsiai ragino muzikantus prisijungti, anonsuodami juos vardais.
Galbūt, toks session`o modelis yra patrauklesnis publikos akyse, o man jis atrodė dirbtinas, padvelkęs šou imitacija. Esu beveik tikra, kad Remigijus buvo paprašytas “pravesti†jam session – idant viskas vyktų sklandžiai, patraukliai, ir “Combo†lankytojai šoktų, linksmintųsi ir pirktų gėrimus, o ne būtų atbaidomi unikaliais, tik jam session leistinais eksperimentais. Nepasilikau, bet sužinojau iš draugų, kad improvizacijų puota baigėsi teisingai – dviem valandomis džiazo. Vakar atstumtieji šiandien nepasididžiavo vėl šturmuoti sceną, ir tai yra nuostabu: galima pyktis ir takytis su festivaliu, bet ištikimybė Muzikai – kiekvieno jai tarnauti prisiekusiojo credo.
Žymos: Kaunas jazz
