Džiazo pinigų aistros…
The selected color is:BirÅ¡tono džiazo festivalio spaudos konferencijoje, įvykusioje kovo 21 d., neteko sužinoti daug detalių apie programÄ…, Å¡ių metų plakato bei scenografijos koncepcijÄ… ir niekÄ… kitÄ…, nes ji virto aktyvia diskusija apie valstybinių lėšų kultÅ«ros paramai skirstymÄ…… IÅ¡keltos problemos esmÄ— iÅ¡dÄ—styta Liudo MockÅ«no Atvirame laiÅ¡ke kultÅ«ros politikams.
Buvo kalbÄ—ta apie džiazo genocidÄ…, apie bÅ«tinybÄ™ KultÅ«ros rÄ—mimo fondo lÄ—Å¡as skirstyti į kvotas pagal žanrus, apie tai, kad skirti BirÅ¡tonui 10 tÅ«kst. yra pasityÄiojimas ir tai, jog Lietuvos džiazo federacija ir Å iaulių džiazo festivalis nebegauna pinigų.
NenorÄ—Äiau neigti, jog iÅ¡ tiesų kultÅ«ros srityje ir to paties KultÅ«ros rÄ—mimo fondo veikloje esama gilių, įsisenÄ—jusių problemų. Jų yra. TaÄiau iÅ¡ visos konferencijos (kurios prasmÄ— liko neaiÅ¡ki, kadangi tikslas buvo vis tik kalbÄ—ti apie festivalį, o ne Lietuvos džiazinÄ™ politikÄ…) man įstrigo JÅ«ratÄ—s KuÄinskaitÄ—s žodžiai apie tai, kad apskritai yra klaidinga prieÅ¡pastatyti džiazÄ… ir dosniau finansuojamÄ… akademinÄ™ muzikÄ… ar bet kÄ… kitÄ…, nes pokyÄiai turi vykti esminiai, ir ne kažkokios vienos srities, o visos kultÅ«ros naudai.
TaÄiau visa džiazo bendruomenÄ— yra persisunkusi to prieÅ¡pastatymo ir vidinių intrigų… BirÅ¡tonui Å¡iemet iÅ¡ valstybÄ—s skirta 10 tÅ«kst., Vilnius Jazz – 25 tÅ«kst., Pilies džiazo festivaliui – 80 tÅ«kst., Kaunas Jazz – 101 tÅ«kst., o Mama Jazz savo likimo neakcentavo. Proporcija, galbÅ«t, neideali, taÄiau sveikoje bendruomenÄ—je ji neturÄ—tų tapti ginÄų, dalybų, pasipiktinimo objektu. Visi Lietuvos džiazo renginiai turi motyvuotÄ… pagrindÄ… finansavimui gauti, taÄiau net kai vienÄ… kartÄ… Lino Paulauskio dÄ—ka kiekvienas festivalis gavo vienodÄ… sumÄ… – patenkintų buvo dar mažiau negu dabar.
Konferencijoje buvo ne kartÄ… akcentuota Antano GusÄio, kad solidžiausiÄ… finansavimÄ… gaunantys festivaliai yra komerciniai. ManyÄiau, apskritai nelabai etiÅ¡ka kalbÄ—ti apie renginių komercijÄ…, kai atlikÄ—jų honorarai Å¡iuose festivaliuose yra deÅ¡imt-keliasdeÅ¡imt kartų didesni negu tų, kurie koncertuoja “nekomerciniuose”, tad dar didelis klausimas, kuriam rengÄ—jui daugiau lieka “administracinÄ—ms iÅ¡laidoms”.
AÅ¡ taip neseniai toje džiazo bendruomenÄ—je, bet stebiu jau antrÄ… stambų konfliktÄ…. Pirmasis buvo kilÄ™s tuomet, kai Juditos BartoÅ¡eviÄienÄ—s “Vilnius Mama Jazz” buvo pervadintas į “Vilnius City Jazz”. Ir vÄ—l tuomet garsiausiai Å¡aukÄ— tos paÄios burnos…
Problemų yra, ir to nepaneigsi. BirÅ¡tono džiazo festivalis turÄ—jo bÅ«ti paremtas dosniau, nes tai – mÅ«sų visų namai, esminis Å¡altinis, iÅ¡ kurio iÅ¡tekÄ—jo visi kiti festivaliai, festivalis-tÄ—tis, be kurio mÅ«sų džiazas negali kvÄ—puoti. TaÄiau didžiausia problema, mano manymu, ne tai. Didžiausia problema yra džiazo bendruomenÄ—s nesantaika – tiek tarpusavyje, tiek su aplinkiniu kultÅ«riniu pasauliu… Tie patys “akademikai”, kurie buvo atsidÅ«rÄ™ diskutuotojų taikinyje, padaro džiazo labui bene daugiau nei mes įstengiame. Kokie džiazo koncertai klasikos festivaliuose, kokie profiliai J. KuÄinskaitÄ—s suraÅ¡yti Lietuvos muzikos informacijos centro svetainÄ—je, kokias fundamentalias antologijas iÅ¡leido “Semplice”… O mes sugebame tiktai garsiai Å¡aukti, kad mus apdalino – ir vÄ—l.
KultÅ«ra Lietuvoje niekada nebuvo, ir galbÅ«t negreitai bus finansuojama iÅ¡ tikro dosniai. TaÄiau, pati bÅ«dama tarptautinio džiazo pianistų konkurso organizatorÄ— ir Å¡io nekomercinio (ne deklaratyviai, o iÅ¡ tiesų nÄ— lito negaunanÄio ir nÄ— karto nesikreipusio dÄ—l rÄ—mimo) interneto portalo redaktorÄ—, jauÄiu didesnį solidarumo nei pinigų poreikį.
Kai nustosime lyginti, kas kiek litų gavo, kieno misija svarbesnÄ— ir galbÅ«t netgi iÅ¡moksime dalintis ir pripažinti, kad nebÅ«tinai mÅ«sų numylÄ—tieji projektai sudaro visatos centrÄ… – tuomet iÅ¡ tiesų bus galima kažkÄ… nuveikti. O kol taip Å¡ventai tikima savo darbų globalia reikÅ¡me – mes stovÄ—sime vietoje, tipinÄ—s lietuviÅ¡kos nesantaikos spÄ…stuose.
Džiazo bendruomenės darnus, solidarus veikimas, mano manymu, suteiktų daugiau naudos Lietuvos džiazui nei tobuliausia KRF reforma.
MockÅ«no laiÅ¡ke įžvelgÄiau ne vien priekaiÅ¡tÄ… dÄ—l “pinigų apdalijimo”, bet apskirtai dÄ—l paties požiÅ«rio į džiazo sferÄ… Lietuvoje. Visada buvo manoma, kad džiazmenai pragyvena iÅ¡ chaltÅ«rų ir dÄ—mesio tiek skirti jiems neerikia, kiek akademinei muzikai. O dÄ—l finansavimo, tai man jis yra apskirtai mistinis, ir Äia didžiausiÄ… dalį nudirba rÄ—mÄ—jai, be kurių nevyktų turbÅ«t jokie festivaliai.
Akademinių muzikų padÄ—tis nÄ—ra iÅ¡ esmÄ—s kitokia. Kas nedirba pedagoginio darbo ar orkestruose (žodžiu, biudžetinÄ—se įstaigose) – tie neiÅ¡gyvena iÅ¡ muzikos apskritai. Projektinis finansavimas ir nÄ—ra skirtas muzikantų gyvenimui pagerinti, jis yra skiriamas projektams vykdyti. Ta pati sistema galioja visiems – ir džiazmenams, ir klasikmenams, aÅ¡ nemanau, kad kurių nors vienų padÄ—tis bÅ«tų geresnÄ—.
O tai, kad mÅ«sų akademinÄ— bendruomenÄ— skeptiÅ¡kai vertina džiazÄ…, keistina ne vieÅ¡ais protestais, o aukÅ¡tos kokybÄ—s darbu. Deja, kai tik pasitaiko proga paskelbti apie save akademiniam pasauliui – iÅ¡ tiesų neiÅ¡girstame nieko tokio efektingo… O kas bÅ«na tikrai labai gražaus – tas akademinei bendruomenei ir nepristatoma.
AÅ¡ manyÄiau, yra normalu, kad festivaliai turi rÄ—mÄ—jų. Be rÄ—mÄ—jų neiÅ¡gyventų ir klasikos festivaliai. Taip vyksta visame pasaulyje. O kad pinigų yra skiriama mažai – dÄ—l Å¡ito reikÄ—tų kaltinti mÅ«sų ekonomikÄ… bei valstybÄ—s prioritetus, taÄiau visa kultÅ«ra yra skriaudžiama vienodai, ir aÅ¡ nematyÄiau prasmÄ—s stoti į kovÄ… su vÄ—jo malÅ«nais, reikalauti atriekti džiazui didesnÄ™ riekÄ™… Na, jeigu jau skaiÄiuojame procentus, paskaiÄiuokime ir tai, kokiÄ… dalį savo biudžeto skiria finaliniam (džiazo) koncertui Vilniaus festivalis – na, visokiems Return to Forever, Paco de Lucia, Lincolno centro bigbendui… Kiek džiazui skiria dÄ—mesio Kristupo vasaros festivalis, kiek teatro spektakliuose dalyvauja džiazmenų, kiek jie garsina nebylių filmų, kiek džiazo koncertų surengia filharmonija, Kongresų rÅ«mai… ManyÄiau, džiazo finansavimo sumÄ… iÅ¡vystume kur kas įspÅ«dingesnÄ™.
Taip pat nesąžininga praleisti fakto, kad džiazo festivaliai dosniai remiami savivaldybių. Deja, mažieji renginiai (kurie sudaro didžiÄ…jÄ… dalį KRF paraiÅ¡kovų) savivaldybÄ—s paramos dažniausia nesulaukia, arba ji nevirÅ¡ija 1-2 tÅ«kst. Jeigu sulygintume savivaldybių rÄ—mimÄ… klasikai ir džiazui, iÅ¡vystume dalyje miestų staÄiai atvirkÅ¡tinÄ™ proporcijÄ…… Ko gero, tų miestų klasikmenai taip pat turi pagrindÄ… protestuoti prieÅ¡ genocidÄ…?
Apie genocidus ir engimus prabyla kiekvieno projekto, kuris finansuotas mažiau nei prieš tai, rengėjai. Tai vargina. Tai negerai. Taip neturėtų būti.