Teisingas netaisyklingumas 23-ajame “Vilnius Jazz” (I dalis) + foto
The selected color is:
“Vilnius Jazz” buvo ypatingai teisingas šį kartÄ…. Programa geografine prasme aprÄ—pÄ— visus užsibrėžtus plotus, buvo pakankamai intriguojanti ir gaivi, ir dargi tobulai darnios formos. PradÄ—tas pianisto solo koncertu, renginių grafikas nuo treÄiadienio iki Å¡eÅ¡tadienio vis intensyvÄ—jo, po to dailiai atslÅ«go jaunimo konkursui bei dviems relaksuojantiems projektams skirtu sekmadieniu ir užsivÄ—rÄ— pirmadienį taip pat fortepijoniniu reÄitaliu. Nepamenu kito tokio festivalio, kurio trajektorija brėžtų tokiÄ… dailiÄ…, kryptingÄ… arkÄ…. Ir, beje, toks programos iÅ¡dÄ—stymas yra ne Å¡iaip gražus, bet ir visiÅ¡kai funkcionalus – visi koncertai vyko patogiu metu, didžiausia programos koncentracija teko savaitgaliui – uodas nosies nekiÅ¡. Taigi, beieÅ¡kant priekabių, tenka skverbtis į Å¡itos darnios arkinÄ—s struktÅ«ros turinį.
Kai į “Piano.lt” salÄ™ įžengÄ— Gyorgy Szabados, supratau, kad link fortepijono juda didelis autoritetas. Tai buvo aiÅ¡ku ne todÄ—l, kad Antanas Gustys sakÄ— ir bukletuose buvo paraÅ¡yta “vengrų free džiazo tÄ—vas”, o tiesiog iÅ¡ publikos nusiteikimo. Ore tvyrojo pagarba, aplodismentai iÅ¡reiÅ¡kÄ— ne malonumo lÅ«kestį ir ne mandagų pasisveikinimÄ…, o padÄ—kÄ… – už praeities novatoriÅ¡kus žygius, už tuos vinilus, kurių vokus atsineÅ¡Ä— džiazo senbuviai, kad po koncerto papraÅ¡ytų autografų. Nekilo abejonių, kad prieÅ¡ akis regiu legendÄ…, tereikÄ—jo pasitikslinti vienÄ… niuansÄ… – ar ji gyva, ar jau užgesusi. Vos jo plaÅ¡takos nusileido ant klavišų, aÅ¡ sužinojau atsakymÄ… – gyva ir vis dar jaudinanti. “Intelektualios, netipinÄ—s improvizacijos, aukÅ¡ta skambinimo kultÅ«ra, subtiliai juntamos XX a. klasikų (ypatingai B. Bartoko, žinoma) įtakos, turtingos faktÅ«ros, nacionalinio folkloro atbalsiai,” – žymÄ—jausi mintyse, bandydama atsekti momento žavesio esencijÄ…. Pagal programos struktÅ«rÄ…, Äia turÄ—jo įvykti festivalio “įvadas”, taÄiau iÅ¡ tikro “Piano.lt” salytÄ—je mus iÅ¡tiko paprasta nepastebÄ—ta kulminacija.
Samuelis Blaseris, Marcas Ducret, Baenzas Oesteris ir Geraldas Cleaveris kryptingai pratÄ™sÄ— pozityvių iÅ¡gyvenimų serijÄ…. IÅ¡oriÅ¡kai jų muzika tvarkingai tilpo į tradicinio džiazo apvalkalÄ…: Geraldas Cleaveris užtikrino autentiÅ¡kÄ… amerikietiÅ¡kÄ… pulsÄ…, kompozicijos prasidÄ—davo tema, tÄ™sÄ—si improvizacijomis, ir baigdavosi temos kartojimu. Visa tai butų atrodÄ™ įprasta ir galbÅ«t nepaliktų stipraus įspÅ«džio, jeigu ne įstabÅ«s improvizaciniai solo… Bet kuris iÅ¡ jų, prabilÄ™s monologu, iÅ¡radinÄ—jo visokias amerikas. Klausytojai tyliai stulbo besigerÄ—dami ir prapliÅ«pdami aplodismentais kiekvienai progai pasitaikius, o muzikantai jautÄ—si visiÅ¡kai namuose ir tiesiog Å¡nekuÄiavosi suprantama, pažįstama, bet vis tik keistai ir naujai suskambusia laisvojo džiazo kalba.
O po Samuelio Blaserio kvarteto scenoje pasirodÄ—Â grupÄ— “DarkBlueWorld”, apie kuriÄ… net nejauku raÅ¡yti, kadangi tai bÅ«tų jau vaikÅ¡Äiojimas po nesavo daržą… Tam, kad tai bus anaiptol ne džiazo, o gryniausio roko dozÄ—, buvau moraliai pasirengusi: A. Gustys mÄ—gsta tokį alternatyvinį rokÄ…, priversdamas ir mus – jei ir ne pamÄ—gti jį, tai bent pasvarstyti, kÄ… tokia muzika veikia džiazo festivalyje. Ir Å¡tai, porÄ…-trejetÄ… sykių pasipiktinusi rokinÄ—mis implikacijomis “Vilnius Jazz” erdvÄ—je, šį kartÄ… pamaniau, kad logikos tokių koncertų rengime vis tik esama: avangardinio džiazo ir roko auditorija persipina, kÅ«rybiÅ¡kumo laipsnis ir drÄ…sa roko sferoje ne kÄ… menkesnÄ— už džiazo, ir galiausiai, purizmas nÄ—ra savaime kažkokia didelÄ— vertybÄ— ir nei vienas stambus pasaulio džiazo festivalis nebesilaiko grynumo kodekso. Taigi, Å¡okas nepatirtas, festivalio teisingumas nepažeistas, iÅ¡imtis neperžengÄ— kantrybÄ—s rÄ—mų, bet akies kraÅ¡teliu maÄiau keletÄ… kolegų, pasidavusių provokacijai ir apleidusių salÄ™ gerokai iki koncerto pabaigos.
Didesnis iÅ¡bandymas buvo “Sizhukong” – kolektyvas iÅ¡ Taivanio, derinantis tradicinÄ™ ritmo grupÄ™ su kinų liaudies instrumentais. “DarkBlueWorld”, nors ir kito žanro atklydÄ—liai, vis tik pilnai patvirtino “Vilnius Jazz” kaip provokatoriaus įvaizdį. O “Sizhukong” groja draugiÅ¡kÄ…, baltÄ… ir pÅ«kuotÄ… muzikÄ…, tad jų pasirodymas Å¡iame kontekste buvo netikÄ—tas – tarytum Å¡velni gÄ—lytÄ— abstrakÄiame konceptualiame paveiksle. Ir aÅ¡ tiesiog susižavÄ—jau ta “gÄ—lyte”. Visų pirma, imponavo tai, kad ansamblyje buvo net trys moterys, ir visos – atliekanÄios pagrindinį vaidmenį. Tolimuosiuose Rytuose feminizmo idÄ—jos dar ganÄ—tinai sunkiai skverbiasi į kasdienybÄ™, tad toks ansamblis turÄ—tų bÅ«ti retas reiÅ¡kinys tuose kraÅ¡tuose. Antra, tos moterys yra fenomenalios virtuozÄ—s, grojanÄios iÅ¡ viso be jokių regimų pastangų. “Sizhukong” skambesys nÄ—ra novatoriÅ¡kas, bet už tai egzotiÅ¡kas ir… labai jau meilus, teigiamas, tiesiog nuginkluojantis. Jie visi buvo tokie pozityvÅ«s, nuoÅ¡irdÅ«s, kad nesidžiaugti jų muzika drauge su jais bÅ«tų buvÄ™ tiesiog nusikalstama.
O toliau iÅ¡auÅ¡o Dainiaus Pulausko grupÄ—s pasirodymas – vienas iÅ¡ kelių lietuviÅ¡ko džiazroko iÅ¡radÄ—jo jubiliejinių koncertų. Apdovanojimas, skirtas jam už nuopelnus Lietuvos džiazo kultÅ«rai – pelnytas; ir naujasis albumas “Mixtum compositum” – toks pat iÅ¡baigtas ir kruopÅ¡Äiai parengtas, kaip ir visi kiti jo iÅ¡leisti įraÅ¡ai; ir koncertui parengta medžiaga – beveik nauja: dalis jos nuskambÄ—jo BirÅ¡tone, bet daugelis kÅ«rinių buvo premjeriniai. Beje, kitÄ… savaitÄ™ Kaune skambÄ—jo vÄ—lgi Å¡iek tiek kitokia programa, ir tas nesikartojimas (arba bent jau pažodinio kartojimosi vengimas) yra geras dalykas. Forte epizodai skambÄ—jo draivingai, piano - užbÅ«rianÄiai, visa tai vyko net pernelyg sklandžiai ir tobulai, pamirÅ¡us apie gaivaliÅ¡kÄ… džiazo prigimtį. Nors, argi atsakingÄ… kompozicijos paisymÄ… galima laikyti trÅ«kumu, jeigu pasirinkta medžiaga yra, pavyzdžiui, M. K. ÄŒiurlionio kÅ«rinys? Beje, tai – neatsitiktinis pasirinkimas, kitais metais žymÄ—sime lietuvių klasiko mirties 100-metį. Ir D. Pulausko aranžuotÄ— buvo ne vienintelis atsigręžimas į didžios asmenybÄ—s paveldÄ…. Bet apie tai – Å¡iek tiek vÄ—liau.
Laukite tęsinio.
Žymos: Dainius Pulauskas, DarkBlueWorld, Gyordy Szabados, Marc Ducret, Samuel Blaser, Sizhukong, Vilnius jazz
nu jeigu tai:
http://www.youtube.com/watch?v=7L7_0tPecJ0
“alternatyvinis rokas”, tai mes aiskiai iklimpe savoku makalyneje…..