Vilnius Jazz: apie amerikieÄių invazijos “žalÄ…”
Tekstas: Laima Slepkovaitė, nuotrauka: Žydrūnė Dubickaitė
Spalio 9-13 dienomis nutiko “Vilnius Jazz†festivalis. Jis visuomet bÅ«davo pirmuoju prabudimo po vasaros atostogavimo akordu, tokia aÅ¡tria disonansine fanfara, kuri klykÄ—, kad Å¡tai mes vÄ—l džiazuojame, ir tuoj pasipils visa sauja festivalių. Dabar viskas kitaip. Dabar “Vilnius Jazz†sukvietÄ— ne badaujanÄius, ne iÅ¡siilgusius spontaniÅ¡kos atmosferos, o gyvenanÄius Å¡iokį tokį pastovų džiazinį gyvenimÄ… klausytojus bei muzikantus. (Prisiminkime reguliarius džiazo įvykius “Wooâ€, o taip pat pavienius renginius…) TodÄ—l ir festivalio patirtys – grynesnÄ—s, tikresnÄ—s, galbÅ«t. Kai kurie momentai buvo labai gražūs, kai kurie – iÅ¡vedantys iÅ¡ kantrybÄ—s. Festivalis buvo nelygus, ir Å¡iais metais pilnatviÅ¡kai, radikaliai atskleidÄ— visas pagrindines savo savybes: gerÄ…sias ir blogÄ…sias, kurios yra pastovios, neatsitiktinÄ—s ir vertos aptarimo.
Nustebinkite mane, nustebinkite!
Pasivadinai grybu – lįsk į krepšį, o jeigu iÅ¡keltas tikslas organizuoti avangardinį festivalį, bÅ«tina stebinti. Deja, Å¡iais metais “Vilnius Jazz†nesuteikÄ— nei vieno Å¡oko ir publikos iÅ¡vaikymo efektyvumo rodikliai liko beveik nuliniai. TaÄiau vis dÄ—lto “Vilnius Jazz†programa kaip visuomet iÅ¡ieÅ¡kota, ir tas nustebinimo reikalavimas yra iÅ¡pildytas ne Å¡oko, bet gana netikÄ—tų malonumų forma.
Pavyzdžiui, vienas tokių malonumų – Jonathono Haffnerio (saksofonas, JAV) ir Daliaus NaujokaiÄio (bÅ«gnai, JAV) kvartetas su Juozu MilaÅ¡iumi (gitara) ir VyÄiu Nivinsku (kontrabosas). Eidama į šį koncertÄ…, aÅ¡ laukiau kokio nors destruktyvaus perfomanso arba labai garsios meditacijos, arba valandinÄ—s kompozicijos su keliolika griozdiÅ¡kų kulminacijų – žodžiu, ko nors negero arba esanÄio už mano estetinio priimtinumo diapazono ribų. Bet ne… Jonathonas Haffneris yra stilingas muzikas – vienas tokių, kam nebÅ«tina žerti be perstojo bopines girliandas, norint įrodyti, kad jis moka groti. Vaikinas supranta, apie kÄ… improvizavo Colemanas ir Coltrane`as, aiÅ¡kiai žino, ko nori ir kaip tai pasiekti. Dalius Naujokaitis, instinktyviai iÅ¡daužydamas bÅ«gnus, buvo gera pora asketiÅ¡kam saksofonininkui. Jis turi platų iÅ¡raiÅ¡kos arsenalÄ…, puikų humoro jausmÄ… ir labai gerÄ…, karÅ¡tÄ…, agresyvų dūžį. MilaÅ¡ius ir Nivinskas dalyvavo kaip saidmenai – ir jie tapo aktyvÅ«s, teikiantys impulsų, saidmenai, mokantys ir norintys groti kito muzikÄ… kaip savo.
Be jokio dirbtino bandymo “iÅ¡sivaduoti iÅ¡ rÄ—mų†ar pedantiÅ¡ko taisyklių laikymosi Haffnerio-NaujokaiÄio tandemas sukÅ«rÄ— gaivų ir tuo paÄiu labai amerikietiÅ¡kÄ… setÄ…. Vis dÄ—l to, ir avangardiniame džiaze juodų Å¡aknų jautimas, svingo kalbos mokÄ—jimas, yra viena pagrindinių, t. y. pagrindinÄ— vertybÄ—.
Tų “juodų šaknų†galima buvo ieškot su klausos aparatu Vladimiro Tarasovo (būgnai) ir Joelle Leandre (kontrabosas, Prancūzija) pasirodyme, ir vis viena nerasti. Jų duetas gyvena pagal kitus dėsnius. Žanras, kuriam jie atstovauja, galbūt nėra džiazas. Galbūt, tai yra tiesiog toksai kreatyvas, kuriam turėtų būti vietos šiuolaikinės akademinės muzikos festivaliuose, bet nėra, ir todėl tokia muzika atranda prieglobstį ir gerbėją džiazo festivalyje, kas visiškai nėra blogai.
SimpatiÅ¡ki trumpi dialogai auginami iÅ¡ skirtingų grÅ«delių, kuriuose, lyg lÄ…stelÄ—s DNR, užkoduotas kiekvienos improvizuotos miniatiÅ«ros charakteris. Publikai labai patiko, ir tos akimirksninÄ—s simpatijos priežastis yra tradicinis ir lengviausiai suvokiamas koncerto formatas: duetas improvizavo neilgus dialogus, kurie buvo iÅ¡dÄ—styti kontrasto principu – tai pati maloniausia ir visuomet veiksminga formulÄ—, ypaÄ tuomet, kai tai iÅ¡pildoma muzikaliai, nepritrÅ«kstama idÄ—jų, o finale laukia koncerto dalyvių pagausÄ—jimas. BÅ«gnai, kontrabosas, poetas (Kerry Shown Keys, JAV), kitas kontrabosas (Vytis Nivinskas) – jų sambÅ«ris buvo keliantis Å¡ypsnį gerÄ…ja žodžio prasme, ir svarbiausia, Å¡is jau Fluxus pakvipÄ™s momentas nesitÄ™sÄ— per ilgai, tad iÅ¡liko skanus iki paskutinÄ—s gaidos.
Paprastai nedžiazas džiazo festivaliuose erzina, bet grupÄ— “Kruzenshtern i parochod†iÅ¡ Izraelio (koncertavusi “Havana Social Clubâ€) susuko tokiÄ… karuselÄ™, kokiai ryžtųsi netgi ne kiekvienas džiazmenas. Jie groja eklektiÅ¡kas, žvÄ—riÅ¡kų kontrastų bÅ«du sugretintų mažų gabaliukų dÄ—liones… Pats principas nÄ—ra labai jau prasmingas, ko gero, ir ilgainiui tampa netgi nuspÄ—jamas, bet… jis veikia – dÄ—ka visagalÄ—s muzikantų charizmos.
Ir dar vienas reiÅ¡kinys, patenkantis į “netikÄ—tumų†kategorijÄ…, kurio tikrai nerasÄiau kitais keliais, jeigu jo nebÅ«tų “Vilnius Jazz†programoje – japonų saksofoninis kvintetas SJQ. Džiazas-nedžiazas, bet jų muzika yra surÄ™sta labai mielai: Å¡iek tiek minimalizmo ir imitacinÄ—s polifonijos, daug aleatorikos ir pagrindinis iÅ¡raiÅ¡kingumo svoris – stereoefektuose (kurie kuriami judant erdvÄ—je) bei žaidime garso dinamika. Kadangi Å¡ioje japonų saksofonininkų brigadoje visi yra ausoti, techniÅ¡ki ir nuoÅ¡irdÅ«s, jų “eksperimentai†suveikÄ—, bet tai nÄ—ra eksperimentai tikra to žodžio prasme. Tai ne naujos, o jau labai senos priemonÄ—s, ir Lietuvoje visi Å¡ie efektai jau yra iÅ¡rodyti nuo-iki. PanaÅ¡u, kad Matsumoto Kenchini, Tachibana Hideki, Fujiwaka Daisuke, Yoshida Ryuichi ir Kimura Masaya Å¡itÄ… dviratį atrado patys, iÅ¡ naujo, ir nuoÅ¡irdžiai mÄ—gaujasi garsų kombinacijomis, kurias tokiu bÅ«du įmanoma padaryti. Kitoje situacijoje klausant tokios muzikos galima ir numigti, bet Äia ir dabar jų muzikavimas “užkabino†ir patraukÄ—…
Jeigu šiame “Vilnius Jazz†buvo kažkokių atsivėrimų arba bent daužymosi į paskutinių muzikinių atradimų paribius, tai turėjo įvykti Charleso Gayle`o trio koncerte, kurį sunku bandyti komentuoti. Kažką praleidau.
Lietuviškojo flango prezentacija
Kiekvienas džiazo festivalis Lietuvoje turi savo numylÄ—tinių-veteranų, kurie groja jame kasmet arba beveik kasmet. IÅ¡ Å¡iemetinių dalyvių į “Vilnius Jazz†favoritų kategorijÄ… patenka Dalius Naujokaitis ir Juozas MilaÅ¡ius, apie kuriuos kalbÄ—jome kiek anksÄiau, ir Dainius Pulauskas bei Liudas MockÅ«nas, Å¡iais metais užpildÄ™ savo projektais tris koncertines pozicijas.
“Baltic Jazz Trio†– ne visiÅ¡kai taiklus vardas lietuvio (Dainius Pulauskas), esto (Toivo Unt) ir latvio (Maris Briezkalns) sÄ…jungai, nepaisant to, kad baltiÅ¡kas temperamentas yra vienas įsimintiniausių jos bruožų. DerÄ—tų sakyti, kad tai yra “Dainius Pulauskas Trio†– pagal analogijÄ… su “Dainius Pulauskas Groupâ€, kadangi jis groja lygiai tokiÄ… paÄiÄ… pulauskiÅ¡kÄ… muzikÄ…, kokiÄ… pristato garsusis fusion ansamblis – melodingÄ…, grakÅ¡ÄiÄ… ir preciziÅ¡kai sukomponuotÄ….
Pulauskas ir neturÄ—tų bÅ«ti kitoks – daugelį metų vadovavÄ™s drausmingiems ansambliams pianistas negali staiga pamesti galvÄ… ir pradÄ—ti draskytis kaip Naujokaitis. Bet, kita vertus, sugrįžimas prie akustinio fortepijono yra labai radikalus posÅ«kis. Kaip seniai mes esame girdÄ—jÄ™ tokį skoningÄ… lietuvio improvizavimÄ… fortepijono solo. Dvigubos tercijos buvo ne visos tobulai iÅ¡artikuliuotos, bet visumoje nepagedusi per daugelį sintezatoriavimo metų Pulausko pianistinÄ— technika paliko tokį palaimingÄ… įspÅ«dį, kokį sukelia mamytÄ—s sriuba po mÄ—nesio maitinimosi pusfabrikaÄiais.
Kada paskutinį kartÄ… Lietuvoje girdÄ—jome įprastÄ…, normalų tradicinį fortepijoninį džiazo trio? Va va, saksofoninių trio, kvartetų, džiazroko ansamblių ir netgi bigbendų yra, o kaipgi trio? Tikriausia, nuo Gintauto Abariaus laikų tokios prabangos mÅ«sų kraÅ¡tuose nerasta – o ir kam, kai klubuose netgi fortepijonų nÄ—ra? BÅ«tų smagu, jeigu Dainius Pulauskas tÄ™stų Å¡itÄ… akustinį projektÄ… ir įraÅ¡ytų jį, kaip įraÅ¡o visus vertingiausius savo projektus – bent jau vardan pliusiuko Lietuvos džiazui “yra ir fortepijoninis trioâ€.
Kvartetui “Saga†jokie tokio pobÅ«džio pliusai neÅ¡vieÄia, saksofonas (Liudas MockÅ«nas), fortepijonas (Dima Golovanov), bÅ«gnai (Marijus Aleksa) ir kontrabosas (Vytis Nivinskas) yra pati įprasÄiausia džiazo ansamblio sudÄ—tis Lietuvoje, taÄiau “Saga†savo stiliumi nÄ—ra panaÅ¡i į kitus iÅ¡oriÅ¡kai artimus ansamblius. IÅ¡leidÄ™ pirmÄ…jÄ… savo meditacijų plokÅ¡telÄ™ su Andre PabarÄiÅ«te, dabar jie groja su Dima, ir vietoje meditacijų Ä—mÄ— kurti tokias kompozicijas, kuriose, kaip ir sÄ—kmingiausiuose debiutinio albumo takeliuose (sukurtuose Liudo), esama groove`o, apÄiuopiamų, įsimintinų intonacijų, aiÅ¡kaus naratyvo ir galingo energetinio užtaiso.
Nebūtų nieko bloga, jeigu po “Sagos†pasirodymo eitume visi namo ir tiesiog sugrįžtume pirmadienį paklausyti Charleso Gayle`o – malonumas buvo pilnatviškas, ir visai nebūtina buvo jį atskiesti abejotinos meninės vertės spontanišku kakofoniniu bardaku (laiku neatvykus Charlesui Gayle`ui, publika buvo pavaišinta Vilnius Jazz All Stars jam session).
Kitas L. MockÅ«no projektas, festivalio atidarymo puoÅ¡mena, LMTA bigbendas aiÅ¡kiai tobulÄ—ja ir groja kur kas įtikinamiau negu prieÅ¡ pusÄ™ metų BirÅ¡tone, bet “Vilnius Jazz†informacinių praneÅ¡imų iÅ¡pÅ«stas teiginys, jog mokyklinis kolektyvas sugrįžta į ÄŒekasino bigbendo pozicijas, atrodo lyg Å¡velnus blefas… Labai gerai, kad bigbendas gyvena vieÅ¡Ä… gyvenimÄ… – iÅ¡nykus LRT bigbendui, kažkas turi užpildyti Vilniaus bigbendo niÅ¡Ä…, kažkas turi groti… Å iÄ… niÅ¡Ä… gali užpildyti arba LMTA bigbendas, arba Independent Artists Ensemble – naujasis bigbendas, suburtas KÄ™stuÄio Vaiginio. Jie turi repertuarus, labai gerus muzikantus, ambicijų groti nestandartines, sudÄ—tingas programas. TetrÅ«ksta dviejų esminių dalykų: aistringo romano tarp vadovo ir džiazmenų (iki Å¡iol vadovavimas netgi džiaze Lietuvoje suvokiamas labai tiesmukai) ir savito stiliaus, kurį apibrėžtų Å¡is tas daugiau negu repertuaras… Kol kas tai deja nebÅ«dinga nei vienam iÅ¡ Lietuvos bigbendų…
GrÄ—smingoji invazija
Kiekvieno džiazo festivalio programoje trokÅ¡tame matyti stebuklingÄ… trijų raidžių derinį “JAVâ€. Ten, pinigų ir didelÄ—s politikos Å¡alyje, į kuriÄ… tuoj pat galima bus lengvai nuskristi ne jokios vizos, apsilankyti “Blue Note†klube ir grįžti atgal, gimÄ— ir tebegimsta tas džiazas, kuriuo maitinasi Lietuvos, Japonijos, PrancÅ«zijos, Italijos, Danijos, Rusijos, Indijos ir visų, visų kitų Å¡alių džiazas, kur jis bebÅ«tų grojamas…
Kai prieÅ¡ festivalį kalbÄ—jomÄ—s su “Vilnius Jazz†organizatoriumi Antanu GusÄiu, jis pažymÄ—jo amerikieÄių dominavimÄ… Europos džiazo festivaliuose kaip negatyvų reiÅ¡kinį… Neva amerikieÄiai užima rinkÄ… ir skatina Europoje aklÄ… amerikietiÅ¡ko džiazo mÄ—gdžiojimÄ…. Ir vis dÄ—lto jis pats kvieÄia amerikieÄius, ir vis dÄ—lto programos “vinys†yra ne SJQ ir ne Haffnerio-NaujokaiÄio kvartetas, ne “Saga†ir ne Baltic Jazz Trio, o Davido Murray`aus kvartetas ir Charleso Gayle`o trio, kurie, A. GusÄio teigimu, atstovauja gerajai, nekomercinei Amerikos džiazo scenai. Ar Å¡ie muzikai yra kažkas kita negu Marsalių, Jarrettų, Garrettų karalija? Pagal honorarų dydį – taip, pagal meninį principingumÄ… ir muzikos emocinÄ™ įkrovÄ… – tikrai ne. AmerikieÄių invazija džiazo sferoje mums atrodo sveikintina ir bÅ«tina, kaip prancÅ«zų ir rusų baleto gastrolÄ—s visame pasaulyje.
Davido Murrey`aus “Black Saint†kvartetas paiso taisyklių. DelikaÄiai ir minkÅ¡tai, mandagiai ir užburianÄiai rusų dramos teatro erdvÄ™ užtvindÄ— svingas – toks neskubus, be menkiausių XXI-ojo amžiaus isterijos ženklų, koks jis buvo ketvirtajame deÅ¡imtmetyje. “Black Saint†nedaro įvykio iÅ¡ to, kad jie groja: jokios pozos, jokių specialių “navorotųâ€, “koncepcijų†ar “eksperimentųâ€. Modernias harmonijas ir savitas intonacijas persmelkÄ™s archainis svingas, o gaivios muzikinÄ—s idÄ—jos ramiai sutelpa temos-solo-temos struktÅ«roje. Krito į ausis Davido Murray`aus saksofono garsas (jeigu japonai naudojo deindividualizuotÄ…, iÅ¡grynintÄ… klasikinį garsÄ…, tai Murray`aus formuojamas tembras – nesupainiojamas, kaip balso), taip pat pianisto Lafayette Gilchristo improvizacijos (akivaizdžiai inspiruotos Th. Monko, ir nemenka dalimi – Herbie Hancocko) – bÅ«tina paklausyti jo autorinių projektų, o kulminaciniu taÅ¡ku (jeigu tokių derÄ—tų ieÅ¡koti pasirodyme, kuris nuo-iki teikÄ— didžiausiÄ… įmanomÄ… estetinį malonumÄ…) tapo Davido Murray`aus solo improvizacija bosiniu klarnetu. Tokios tobulos grandininio kvÄ—pavimo technikos, tokios paslankios slaptos polifonijos ir apskritai tokio iÅ¡radingo, emocionalaus ir tauriai virtuoziÅ¡ko solo daugiau Å¡ių metų festivalyje nebÅ«ta.
Pardon, kažkas panašaus tikrai galėjo būti įvykę Charleso Gayle`o koncerte. Išgirdau bisą – spėjau įsitikinti lyderio charizma, radikaliu muzikinės kalbos aštrumu, Gayle`o saksofono garso skvarbumu ir entuziastinga publikos reakcija. Deja, to negana platesniems apibendrinimams. Tikėsime bisu ir manysime, kad įvyko kažkas nuostabaus.
Patys blogiausi jam session…
“Vilnius Jazz†iki Å¡iol labai įsikibÄ™s į savo įprastinį “formatÄ…â€, taÄiau galbÅ«t vertÄ—tų lanksÄiau imti kurti programÄ… ir netgi netekti niekam nebereikalingos ir Å¡iemet apskritai suklastotos naktinÄ—s savo dalies, jam session…
Džemai buvo absoliutus fiasko… “Neringos†kavinÄ—je nesusirinko nei žmonių, nei muzikantų, “Havana Social Club†soÄiai užteko “Kruzenshtern i parochod†koncerto, o “Tamstos†vakaras tapo nesusipratimu, kurio tikrai galÄ—jo ir nebÅ«ti. “D`Orange†koncertas iÅ¡ tikro ne “Vilnius Jazz†koncertas. Galiausiai, iÅ¡Ä—jo taip, kad “Vilnius Jazz†pasisavino koncertÄ…, kuris nÄ—ra tikra jo programos dalis, o “Tamsta†faktiÅ¡kai neatsilygino už “Vilnius Jazz†reklamÄ… – blogiausias nesusitarimo pavyzdys, kokį galima sugalvoti…
GalbÅ«t, “Vilnius Jazz†bÅ«tų kuo puikiausiai pavykÄ™s ir be jam session? Norint organizuoti jam session, reikia investuoti tiek pat pastangų, kaip ir organizuojant koncertÄ…. “Woo†pirmadieniai įrodÄ—, kad geri jam session Vilniuje yra įmanomas dalykas, bet jeigu “Vilnius Jazz†afterparÄiai nesiklijuoja, galbÅ«t galima apsieiti be jų arba atrasti jiem kokiÄ… nors radikaliai naujÄ… formÄ…?
IÅ¡mintinga tezÄ— pabaigai
“Vilnius Jazz 2008â€, manyÄiau, pavyko, ir buvo ne prastesnis negu pernai, jeigu pamirÅ¡ime tai, jog niekam nÄ— karto nepavyko iÅ¡vaikyti publikos. Visi koncertai buvo labai atraktyvÅ«s, bet tai ko gero ne stagnacijos, o naujų tendencijų pasekmÄ— – kÅ«rÄ—jai nori atsigręžti į klausytojÄ…, klausytojas nori suprasti kÅ«rÄ—jÄ…. Tatai aktualu ir akademinÄ—je muzikoje: jau nyksta menininko, iÅ¡kilusio virÅ¡ minios, vaizdinys, menininkas, nors iÅ¡liekaâ€virÅ¡â€, jau kelia sau tikslÄ… suteikti kažkÄ… tai miniai. TikslÄ… “bÅ«ti (ne)suprastam†pakeitus tikslu “atrasti bÅ«dÄ… perteikti†publika nebegali iÅ¡silakstyti, kadangi ji nÄ—ra verÄiama suprasti nesamas prasmes, ji kvieÄiama gauti…
