Ir vasaros festivalis po atviru dangumi – išsiveržusi iš savo jaukių patalpų, ištrūkusi į gamtą ir besidalijanti savo muzika „Tamsta“, pateikusi programą, dėl kurios vienos, be jokio “tūso” būtų verta važiuoti į šį “open air`a”.

Nemunas pasidarė tikras storulis, krantus suplėšys. :) Birštonas pavasariškas, tykus ir tarytum neįtariantis, kad šiandien tapo Lietuvos džiazo sostine. Tiktai gatvės prie Kultūros centro kraštai tankiai nusmaigstyti automobiliais… Ir tai dar ne riba, rytoj bus daugiau. Plakatas su mineralinio vandens buteliuku, kurio šešėlis primena alkoholinio gėrimo taros siluetą – genialus ir žalias. Viduj šurmulinga, klausytojų kontingentas – atrodo, dar pagausėjęs ir atjaunėjęs, bet ištikimiausieji lieka ištikimiausi: labas, labas, sveiki, labas vakaras, oooo-kaip-seniai-matytas-kaip-gyveni?

Kartais paskutinis kąsnis būna gardžiausias ir sultingiausias, bet dažnai nutinka ir taip, kad paskutinis kąsnis – jau atvėsęs, apdžiuvęs – ypatingai, jeigu vaišių buvo daug ir valgyta lėtai bei su pasimėgavimu. Dovanokite už šitiek neoriginalią maistinę alegoriją, bet paskutinioji „Vilnius Jazz“ diena tapo būtent tuo atvėsusiu, nebe ryte ryjamu, o neskubiai, iš pareigos kramtomu likučiu – vis dar maloniu, bet keliaujančiu į jau pasotintą, jau pakankamai šokiruotą neįprastais potyriais organizmą.

Kiek laiko gyvuoja džiazas pasaulyje? Beveik šimtmetį ar daugiau? Kiek įvairiausių džiazo muzikos atmainų atsirado per tą laiką? O gal greičiau kiek muzikos porūšių jungia šis terminas? Diksilendas, svingas, bebop, cool, hard bop, free, fusion, smooth, eksperimentinis… Galima būtų vardinti ir vardinti. Ir skiriasi jos tarpusavyje kaip diena ir naktis. Tiek skambesiu, tiek ir paskirtimi. Tačiau išlieka tas pats pavadinimas – džiazas.

Tekstas: Laima Slepkovaitė, nuotraukos: Žydrūnė Dubickaitė
Rudeniop džiazo pabiro dosniai… šiais metais – itin intensyviai, itin veržliai… Nenuobodu buvo iki „Vilnius Jazz“. Bet, nepaisant neįprastai gyvo šių metų rudens džiazinio konteksto, avangardinis festivalis išliko ryškus ir …

Didžioji Britanija – keista šalis. Čia eismas kita kelio puse, triračiai automobiliai, nestandartiniai elektros kištukai, du vandens kranai kriauklėje vietoj vieno maišytuvo, o vietoj šviesos jungiklio – virvutė. Pagyveni pora mėnesių, apsipranti, prisitaikai. Ir ne vien prie keistų daiktų, bet ir kitokio gyvenimo būdo.